„Koalicija dirbs visus ketverius metus“, – tikina Remigijus Žemaitaitis, tačiau valdančiosios koalicijos viduje, atrodo, ryškėja įtampos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Aušrinė Norkienė pripažįsta, kad ne visi susitarimai įgyvendinti, o nesutarimai dėl postų ir sprendimų niekur nedingo.
Penktadienio „Dienos temoje“ – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Aušrinė Norkienė.
– Pone Žemaitaiti, pradėkime nuo jūsų ir klausimo, kuris neduoda ramybės daugeliui, taip pat ir politologams. Ką jūs turite prieš socialdemokratus, kad, nepaisant visų jūsų teistumų, visų bylų, visos retorikos ir kartais veikimo prieš valstybės saugumo interesus, vis tiek esate koalicijoje?
R. Žemaitaitis: Tai koalicija ir bus. Taip jau Dievas sudėliojo, kad 2024 metais Lietuvos gyventojai, apšviesti žmonės, norėdami atsikratyti konservatorių valdymo ir liberalų, balsavo už socialdemokratus, „Nemuno aušrą“, valstiečius ir žaliuosius bei „Vardan Lietuvos“. Mes ir sudarėme tą koaliciją. Aš aiškiai pasakiau: „Ši koalicija turi dirbti visus ketverius metus ir įrodyti valstybei, kad ji geba, gali dirbti.“ Ir mes sėkmingai dirbame.
Socialdemokratams reikia daugiau drąsos nepasiduoti politiniams žaidimams, kuriuos primeta opozicija, politologai, kurie yra daugiau ar mažiau priklausomi nuo dešiniųjų pusės, ir apžvalgininkai. Kada tu parodysi galią, parodysi jėgą, kad tu gali dirbti, su tavimi pradės skaitytis. Dabar yra tokia situacija, kad socialdemokratai įklimpo opozicijos žaidime, ir kiekvieną savaitę: bus koalicija – nebus koalicijos, reikia tos koalicijos – nereikia koalicijos, keisim – nekeisim. Tai ne... Aš bent jau asmeniškai žaidimo nežaisčiau ir važiuočiau. Jeigu norės keisti – okey, jie tą gali drąsiai daryti.
– Ponia Norkiene, kaip jums atrodo, kas, manote, anot Žemaitaičio, skandina socialdemokratus?
A. Norkienė: Iš tikrųjų dirbdami Seime koalicijų turėjome įvairių. Žinoma, būtų tobula, jeigu viena partija laimėtų rinkimus, jai nereikėtų sudarinėti koalicijų, bet taip nėra ir esame priversti sudaryti koalicijas ir eiti į kompromisus. Socialdemokratai, praėjus Seimo kadencijos metams, pakvietė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą į šitą koaliciją.
Mes visada esame atviri visiems variantams koalicijoje, jeigu tai padeda įgyvendinti mūsų programinius dalykus ir mūsų įsipareigojimus rinkėjams. Mes dirbame šitoje koalicijoje. Manau, kiekvienas save gerbiantis politikas supranta, kad tai nėra šiaip sau dėlionės, kaip atrodo galbūt iš šalies paprastam žmogui. Įpusėjo jau pati kadencija, artėja pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, prasideda krizė, kuri galbūt dabar yra tik degalų, bet galbūt Europą paveiks ir sudėtingiau. Tai tikrai nėra tas metas, kai reikia siūbuoti šitą laivą. Kol yra vykdomi koaliciniai įsipareigojimai, šita koalicija, manau, ir dirbs.
– Pone Žemaitaiti, ar tie įsipareigojimai tikrai yra vykdomi? Kalbu apie balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono, nes buvo tų pačių socialdemokratų pasakyta, kad sutartis yra sulaužyta.
R. Žemaitaitis: Tai vykdoma absoliučiai. Jeigu man kas nors parodys, kur koalicinėje sutartyje konkrečiai parašyta „Kapčiamiesčio poligonas“, tai aš tada sutiksiu. Šiandien, kaip tik kalbėdamas su jūsų žurnaliste Egle Samoškaite, ryte tvarkydamas seifą, dėl įdomumo pagalvojau: „Kur ta sutartis?“ Nu, akurat, radau žalioje papkėje. Nu, neradau. Tai nereikėtų dėl vieno ar dviejų klausimų užstrigti, nes, kaip matėte, „Nemuno aušra“ – vienintelė politinė jėga, kuri kryptingai, tvarkingai visą laiką balsuoja kaip valdančioji dauguma.
Yra moralinių klausimų arba klausimų, kurie nepriimtini mums, kaip politinei jėgai: tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas, pagalbinio apvaisinimo klausimas – yra tam tikrų dalykų. Kapčiamiesčio poligonas – jis niekada nebuvo koalicijoje. Mes buvome kalbėję, ir netgi buvusi vyriausybė net nebuvo numačiusi, kad Kapčiamiesčio poligonas gali būti. Mes turime dokumentus.
Kur išsiskyrė momentas? Išsiskyrė tada, kai kilo Irano karas, kai iš esmės pamatėme, kad karinė gynybos sistema kardinaliai pasikeitė. Pamatėme, kaip ukrainiečiai iš esmės laimi karą prieš Rusiją naudodamiesi pačiomis moderniausiomis technologijomis.
Sakau: „Žiūrėkit, mes matome, kokia vyksta situacija, atidėkite jūs tą Kapčiamiestį (nesvarbu, Kapčiamiestis, Petramiestis ar bet koks būtų poligonas) vieniems dvejiems metams, visus pinigus – į civilinę saugą, viešą saugumą ir oro erdvės gynybos sistemą, ir pamėginam važiuoti.“ 4–5 metus tas dalykas palauks. Tiek Pabradėje, tiek Rūdninkų poligonuose mes visapusiškai prisitaikysime, dar Kairių poligonas dabar gavo pusę milijardo investicinių pinigų. Čia yra mano, čia mūsų asmeninis skaičiavimas.
Aš lygiai taip pat galiu sakyti, kad turėčiau labai įsižeisti, jog socialdemokratai nepritaria mano idėjai nacionalizuoti „Igničio“ akcijas. Turėčiau daužyti langus, sakyti: „Ne, aš su jumis neisiu.“ Bet aš nedaužau, nes suprantu, kad svarbu yra valstybė – tai, kokią tu ją matai. Jeigu du klausimai nesutampa, ar čia verta daužyti langus?
– Bet čia eina kalba apie valstybės saugumą.
R. Žemaitaitis: Dar kartą – mes suprantame valstybės saugumą vienodai. Manau, viešasis saugumas šiandien yra svarbesnis, oro erdvės gynyba svarbesnė negu poligonas. Kai buvo balsuojama už biudžetą gynybai, ar nors vienas „Nemuno aušros“ atstovas susilaikė? Ne. Mes visi kryptingai supratome, kad to reikia. Tada, kai buvo svarstomas gynybos biudžetas 5,38 proc. – mes buvome sutarę su penkiais, – ir kalbėjau, kad oro erdvės gynyba yra viskas gerai.
Be kita ko, dabar yra bandoma pertvarkyti prioritetinius dalykus ir tą patį premjerė sako: „Okey, Remigijau, šiais metais bandysime dar labiau pasispartinti, jeigu galima sustiprinti oro erdvės gynybos sistemas.“ Pažiūrėkite, kas vyksta Vilniaus oro uoste. Du balionus tas beprotis atsiunčia, ir lėktuvai nebeįskrenda. Tai kam turėsime poligoną, jeigu nesusitvarkome su šita oro sistema? Mūsų čia yra prioritetai, o visa kita važiuoja. Jeigu šitas klausimas bandomas siūbuoti kaip koalicinis, neįsivaizduoju, ar bus koalicija, kuri sutars visais klausimais.
– Akivaizdu, kad nesutarimų yra, ponia Norkiene, ir dėl viceministrų. Tas klausimas, kaip suprantu, nuo sausio nepajuda. Ar valstiečiams atrodo, kad koalicinė sutartis visiškai vykdoma?
A. Norkienė: Gal pasikartosiu dar kartą. Taip, koalicinė sutartis yra sudaryta visa apimtimi. Taip, mes išsiderėjome turėti du viceministrus, kol kas turime tik vieną. Ta apimtimi tada galėčiau sakyti, kad ji tikrai iki galo nėra išpildoma. Apie tai kalbamės su koalicijos partneriais, ieškome sprendimų.
Kol kas jie netenkina mūsų, bet turbūt vis dėlto mums svarbesni yra daromi darbai, kurie, kaip ir sakau, atitinka mūsų įsipareigojimus, programinius dalykus. Mes esame politinė jėga, kur visada esame susitelkę, rimti, atsakingi. Manau, tuos nesutarimus mes galbūt išspręsime. Bet dabar yra tikrai svarbių darbų, kuriuos kartu darome koalicijoje.
– Dabar kol kas ir socialdemokratai laukia, kol gegužės 1 dieną bus išrinkta jau nuolatinė nauja taryba, nauja vadovybė. Favoritu laimėti partijos pirmininko rinkimus laikomas Mindaugas Sinkevičius jau dabar signalizuoja, kad šita koalicija kenkia ne tik Socialdemokratų partijai, bet galbūt ir valstybei.
R. Žemaitaitis: Labai gerai, kad Mindaugas tą daro ir sako. Aš pažiūrėsiu, kaip jį išrinks, nes tai yra partijos pirmininko rinkimai ir yra iš tikrųjų konkurencija. Jūs jį irgi turėtumėte suprasti ir šiek tiek Mindaugą palaikyti reikia, nes tie, kurie labiausiai kenkia jam, tai yra partijos viduje. Tie, kurie jį labiausiai kritikuoja, nė vienas nesugebėjo išsikelti savo kandidatūros ir eiti į partijos pirmininko rinkimus.
Jie dabar sako: „Dabar čia, Mindaugai, tavo reikalas, dabar tu čia aiškinkis.“ Tai dabar kenkia ar nekenkia valstybei? Ar kenkia valstybei skandalas su Vyteniu Andriukaičiu, kur jis sako, kad tai yra politinis kalinys, kur jis kolaborantų eilėm... Man, kaip „Nemuno aušrai“, labai kenkia, nes mano rinkėjai sako: „Na, klausykit, na koks čia reikalas vyksta?“ Kyla skandalas su „Fegda“ – mano žmonės sako: „Ar tau, Remigijau, verta būti koalicijoje?“ Kai išaiškėjo „čekutininkai“, kiek jų ten yra merų, vicemerų ir kitų, sako: „Remigijau, kiek tu dar kentėsi ir būsi koalicijoje?“
– Jūs irgi su automobiliais prisidirbote...
R. Žemaitaitis: Taip, dėl to aš ir suprantu. Tada sakote: „Ar laikosi koalicinės sutarties?“ O trečia ministerija, Energetikos ministerija, „Nemuno aušrai“ priklauso ar ne? Nepriklauso. Tai tokiu atveju reikėtų keisti koalicijos sutartį.
Bet aš matau valstybės ateitį, ir jame yra tikslas. Manau, kad Mindaugas yra dar jaunas politikas nacionaliniu lygiu. Rajoniniu lygiu viskas yra gerai. Kas yra Jonavoje, tas netaikoma Vilniuje. Aš irgi prisišneku ir už savo žodžius kartais reikia irgi suktis, galvoti, atsiprašyti...
– Kartais ir teistumą gauni...
R. Žemaitaitis: Taip, gauni, bet nieko nepadarysi. Tokia politinė dalis ir čia tu nieko nepakeisi. Tai ir Mindaugui yra... Aš lygiai taip pat prisimenu, kai jie rinkimų metu sakė: „Su „Nemuno aušra“ jokios koalicijos nebus.“ Baigėsi rinkimai, susėdome, pažiūrėjome, kad programiniai dalykai sutampa 70 procentų. Jie yra vertybiniai, kurie nėra valstybiniai, bet vertybiniai. Mes susėdome, pasirašėme sutartį. Tai lygiai taip pat ir šičia.
Tai dabar galvoju: sako „bus kita koalicija“. Man labai patinka tas klausimas. O galit įsivaizduoti, kaip Agnė Širinskienė galės dirbti su socialdemokratais? Jūs galit? Aš nelabai įsivaizduoju, kaip vienas kitą į šuns dienas išdėję po visų etikos komisijų. Kaip jie įsivaizduoja? Tie „buldozeriu“, sako, atstūmė LRT pataisas, ar ne? Labai fainą, tarp kitko, buldozerį prie Seimo atvežėte. Ir kartu jie dabar eis į koaliciją. Tai jūs tada kitą klausimą užduodate Lukui Savickui arba Virgiui Sinkevičiui: „Kaip jūs drįsot? Kur jūsų moralė? Kaip galėjote nueiti į koaliciją su socialdemokratais? Jie juk buldozeriu mus uždaryti norėjo!“ Ir ką jie tada sakys: „Mes nuėjome dėl postų, kaip tie žąsiukai norėjome pareigų, norėjome ministrų, viceministrų, ir panašiai.“
– Bet ar jūs nenorite pareigų?
R. Žemaitaitis: Pažiūrėkite, kiek mes turime pareigų. Ne, čia padarėte tam tikrą teorinę kalbėjimo klaidą. Mes jeigu norėtume valdžios, tai aš jau tą trečią ministeriją čia laužčiau, sakyčiau, kad man reikia. Sėdu su Vaičiūnu, kalbuosi, žiūriu, kas vyksta, kokie procesai, kaip jėgainės eina, kaip iš tikrųjų eina atsinaujinanti energetika. Tu kalbi, tu šneki, nes tu esi priverstas prie esamos situacijos taikytis. Aš galiu trenkti durimis ir išeiti, bet aš to nedarau, nes žinau, kad taip jau lėmė Dievas ir rinkėjai 2024 metais, jog centro kairioji jėga turi būti koalicijoje. Nenorime? Ardykime – bus dešinioji.
– Ponia Norkiene, norėjau jūsų paklausti. Kai kalbame apie koalicijos partnerius, „partneris“ yra žodis, kuris reiškia tai, kad pasitikima tiek, jog apsaugos nugarą. Ar jūs eitumėte su Remigijumi Žemaitaičiu į žvalgybą?
A. Norkienė: Aš gal pasakysiu taip: politikoje nėra taip, kad mes kažką mylime arba nemylime. Politika yra kompromisai, mes juos darome. O dėl žvalgybos, tai turbūt tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra tas žmogus, su kuriuo eičiau. Aš galėčiau eiti su Aurelijumi Veryga, dėl kurio esu tikra. Kiekviena partija turi savo sprendimus, savo matymą, ir aš nelabai norėčiau kištis į kitų partijų reikalus. Patys išsirinks ir pirmininkus, ir į žvalgybą eis, su kuo jie nori. Tai aš renkuosi Aurelijų Verygą.
– Labai trumpai tada: pone Žemaitaiti, ar jūs eitumėte su Norkiene arba Veryga?
R. Žemaitaitis: Aš eičiau su Aušrine Norkiene, nes ją gana seniai žinau. Ji yra Valstiečių partijoje pavaduotoja, tai ji ir eitų. Yra chrestomatinis pavyzdys šios dienos įvykių. Saulius Skvernelis surinko žmones, daugiausia bedarbius, sulipdė „Vardan Lietuvos“, atsivedė juos į Seimą. Ką šiandien padarė „Vardan Lietuvos“? Įsmeigė peilį Virgis Sinkevičius, Lukas Savickas, jį kaip šiukšlę, kaip šunį išmetė.
Tai ėjo jie kartu į kovą, ėjo kartu į žvalgybą. Paties sukurta partija, atsivesta į Seimą, šiandien Saulius Skvernelis sutryptas, sunaikintas, net nekaltumo prezumpcijos nelaukiant. Tai čia yra pats baisiausias pavyzdys, kad „Vardan Lietuvos“ nebeturi nei moralės, nei principų, nei tiesiog veido, kai savo lyderį sunaikina.
