Mesdami kamuolį ant žemės tiek Lietuvoje, tiek Australijoje pastebėsite, kad jis krenta beveik vienodu greičiu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žodį „beveik“, mat gravitacija mūsų planetoje nėra visiškai vienoda, o jos stiprumas priklauso nuo masės pasiskirstymo ir nuo to, kur esame jos atžvilgiu, skelbia „IFLScience“.
Gravitacija mums yra labai svarbi. Be jos mes negalėtume gyventi Žemėje. Saulės gravitacija laiko Žemę orbitoje aplink ją, išlaikydama mus patogiu atstumu, kad galėtume mėgautis Saulės šviesa ir šiluma. Tuo metu Žemės gravitacija laiko mūsų atmosferą ir orą, kuriuo kvėpuojame.
Tačiau gravitacija nėra visur vienoda Žemėje. Ji kinta nuo maždaug 9,78 metro per sekundę kvadratu ties pusiauju iki maždaug 9,83 metro per sekundę kvadratu ties ašigaliais.
Be to, gravitacija yra šiek tiek stipresnė ten, kur po žeme yra daugiau masės, ir šiek tiek silpnesnė ten, kur jos yra mažiau.
Mokslininkai, tarp jų ir NASA misijos „Gravity Recovery and Climate Experiment“ (GRACE) (liet. „Gravitacijos atkūrimo ir klimato eksperimentas“) dalyviai, bandė sudaryti kuo išsamesnį Žemės gravitacijos lauko žemėlapį. Šiam tikslui GRACE misija naudojo itin jautrius palydovus, kuriuos skyrė 220 kilometrų atstumas.
„GRACE [2002–2017 m.] matavo gravitaciją, ją susiedama su atstumu tarp dviejų palydovų. Kai priešais palydovų porą gravitacija sustiprėdavo, priekinis palydovas pagreitėdavo, o atstumas tarp palydovų padidėdavo, – aiškina NASA. – Kai gravitacija padidėdavo tarp palydovų poros, tarpas tarp jų sumažėdavo; priešinga situacija susidarydavo, kai traukos jėga prieš palydovų porą arba tarp jų sumažėdavo.“
Naudodami šią ir kitas metodikas (pavyzdžiui, ant žemės paviršiaus įrengtus spyruoklinius gravimetrus), mokslininkai aptiko keletą „gravitacijos anomalijų“ – vietų, kuriose gravitacija skiriasi nuo tikėtinos tame regione, turint omenyje apie tą teritoriją sukauptas žinias.
Pavyzdžiui, Kanados Hadsono įlankos regione mūsų svoris bus šiek tiek mažesnis nei kitose planetos vietose. Skirtumas nėra didelis – maždaug keturios tūkstantosios procento dalys, lyginant su vidutine Žemės paviršiaus vieta, – tačiau prireikė nemažai tyrimų, bandant paaiškinti, kodėl taip yra.
Be abejo, pagrindinė priežastis buvo žinoma jau seniai: palyginti su kitomis planetos vietomis, šiame regione „trūksta“ šiek tiek masės. Mokslininkai nustatė, kad tai greičiausiai lėmė keli veiksniai, tarp jų – paskutinio ledynmečio įvykiai.
Tačiau, remiantis GRACE duomenų analize, tai paaiškina tik apie 25–45 procentus Hadsono įlankos regione stebimos gravitacijos anomalijos. Likusią anomalijos dalį greičiausiai lemia procesai, vykstantys giliai po Žemės paviršiumi. Pavyzdžiui, magmos kilimas ir atslūgimas sukuria konvekcines sroves, kurios gali traukti žemyn kontinentines plokštes, taip sumažindamos masę tame regione ir šiek tiek susilpnindamos gravitaciją.
Tačiau kurioje Žemės vietoje gravitacija yra iš tiesų silpniausia, o ne šiaip silpnesnė, nei tikėtumėmės?
Silpniausi gravitacijos rodikliai Žemės paviršiuje užfiksuoti ant Peru stūksančio Huaskarano kalno. Šioje vietoje žmogus, sveriantis apie 68 kg Šiaurės ašigalyje, kur gravitacija yra stipriausia, tikėtina, svertų maždaug 325 gramais mažiau.
Jei ant kalno viršūnės esančio žmogaus svorį lygintume su vidutine gravitacija, jis svertų 297 gramais mažiau.
