Sulaukus daugiau šiltų dienų Lietuvoje pražydo sakuros. Pasigrožėti rausvais žiedais atėję žmonės sako, kad sužydėjus japoniškosioms vyšnioms oficialiai skelbiama pavasario pradžia. Prekybininkai teigia, kad vis daugiau gyventojų sakuras augina ir savo kieme, o apželdinimo žinovai tikina, kad netrukus Lietuvos klimatas leis čia auginti dar daugiau šių spalvingų medelių rūšių.
„Specialiai atvažiavome. Labai norėjome pasidžiaugti. Japoniška ramybė“, – džiaugiasi Vilniuje, Čijunės Sugiharos sakurų parke, sutikta moteris.
Tik pražydus 25 metus skaičiuojančioms japoniškoms vyšnioms, grožėtis žiedais, fotografuoti medelių ir pailsėti jų pavėsyje renkasi būriai žmonių.
„Atvažiavau patikrinti sakurų, nes labai gražu. Baigiasi juodas etapas, prasideda saulė, geras oras“, – sako prie sakurų sutiktas vyras.
„Kai žydi sakura, žydi vyšnios, grįžta mūsų jaunystė. Kai kaime žydėjo vyšnios, tada vaikinai iš šokių palydėjo. O dabar ateiname prisiminti ir vėl jaunystės sugrąžinti“, – priduria moteris.

Vilniaus vyriausioji sodininkė Vaiva Marozienė ragina parko lankytojus saugoti medelius ir jų aplinką. Pasak jos, ateityje šiame parke galėtų augti ir kitų rūšių sakurų.
„Pasodintos dvi veislės – Prunus kanzan ir Prunus accolade. Pirmosios pražysta Kanzan vyšnios. Žydi apie dvi savaites. Gal visai netrukus turėsime dar daugiau rūšių, kuriomis galėsime pasidžiaugti. Būna daug žmonių, visada mes labai prašome sąmoningumo dėl šiukšlių. Nelaužyti šakelių, pasistengti pasifotografuoti iš toliau. Tikrai rūpinamės ir lepiname jas, bet visada to prašome ir iš žmonių“, – teigia Vilniaus vyriausioji sodininkė.
Vis daugiau gyventojų sakuras nori auginti ir savo soduose. Daktaro Algirdo Amšiejaus medelyno vadovas Rokas Amšiejus sako, kad sakurų pardavimai auga, ypač pavasarį.
„Prieš 20 metų realizuodavome dešimt vienetų sakurų per metus. Dabar realizuojame 200 vienetų. Tokia tendencija. Per Lietuvos televiziją parodė, kad gražiai žydi parkas, o skambučiai netyla: „Turit, turit ar turit?“ Kiekvienais metais vis domisi – pas vieną kaimyną pražydo, pas kitą pražydo, kas čia per daiktas? Jei lygintume 10 metų laikotarpį – tai pardavimai išaugo 200 procentų“, – pasakoja R. Amšiejus.

Marijampolėje esančio „Parko“ medelyno valdytoja Brigita Garunkštienė patvirtina, kad nukritus žiedams sakuras žmonės užmiršta, tačiau atėjus pavasariui jų populiarumas vėl išauga.
„Kol jos nepradėjo žydėti, tik žinovai jomis domisi. Kai pamato pas kaimyną žydint, tai akivaizdu, kad irgi užsimano to paties. Kai baigiasi žydėjimo periodas, jie vėl užmiršta tas sakuras, pradeda pavasarį žydėti – vėl atsimena. Aišku, kiti sodina ir rudenį, bet tuomet jau sodinama pagal projektus, bet ne remiantis emociniais pirkimais“, – sako Marijampolėje esančio „Parko“ medelyno valdytoja.

Pasak internetinės parduotuvės „EAugalai.lt“ vadovo Elvijaus Keršulio, sakurų poreikis išlieka stabilus, tačiau kai kurie pirkėjai nežino, kad ne visos jų rūšys gali prisitaikyti prie Lietuvos klimato.
„Kai pradeda žydėti sakuros, ypač miestuose, jomis domisi. Vis daugiau žmonių jomis žavisi ir nori savo kiemuose turėti. Žmonių norai ne visada sutampa su galimybėmis. Ne visos sakuros Lietuvos klimatui yra atsparios. Yra keletas veislių, kurios tinka Lietuvos žiemoms. Aišku, labiausiai žmonės domisi pilnaviduriais žiedais, kurie ne taip, kaip obelys ar vyšnios žydi, bet pilnais, dideliais žiedais“, – teigia E. Keršulis.
Sakura yra Japonijos nacionalinis simbolis. Pagal jų tradicinę filosofiją, šis medis simbolizuoja gyvenimo trapumą, jo laikiną grožį ir nuolatinį atsinaujinimą.
LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, kad tekančios saulės šalyje auga per 200 skirtingų sakurų rūšių. Pasak jo, sakuroms žydint, japonai imasi gyvenimo pokyčių.

„Sakurų yra keli šimtai rūšių, skirtingose Japonijos vietose galima rasti jų labai skirtingų. Būtent pavasarį, joms žydint, japonai pradeda naujus mokslus, imasi naujų karjerų, kraustosi, taip pat prasideda nauji fiskaliniai metai. Anksčiausios įprastų sakurų rūšys pražydo kovo viduryje, sostinėje Tokijuje – kovo pabaigoje. Ir nors Tokijuje žiedų jau nebematyti, sakurų žydėjimo banga nusirito toliau į šiaurę ir, pavyzdžiui, šiauriniame Hokaide, kaip ir Lietuvoje, jos dar tik pradeda žydėti ir žydės, priklausomai nuo tam tikrų vietų, iki gegužės pradžios“, – pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje.
Čijunės Sugiharos parke pasodintos sakuros buvo Japonijos vyriausybės dovana Lietuvai ir Vilniui.
Įrašo klausykite LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.






