Šiandien – 147-asis garsiausio Lietuvos dailininko M. K. Čiurlionio gimtadienis. Šeštadienį renginiai vyks muziejuje Kaune, o Londone, Dalidžo paveikslų galerijoje, atidaryta jo kūrybos paroda.
Parodoje – daugiau kaip šimtas dailininko kūrinių. M. K. Čiurlionio muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė sako, kad pirmosios lankytojų reakcijos puikios, parodą keturiomis žvaigždutėmis iš penkių įvertino ir spauda.
– Kokius M. K. Čiurlionio kūrinius vežėte į parodą Londone?
– Tai yra viena iš didžiausių kolekcijų, rodytų užsienyje. Didesnė paroda buvo tik Gente. Išvažiavo patys žinomiausi darbai, pradedant „Raigardu“ ir baigiant „Rex“. Ir „Karalių pasaka“ yra Londone. Parodą savo nuožiūra formavo kuratorė Kathleen Soriano, labai įdomu pasižiūrėti, kaip ji interpretuoja, kaip dėlioja paveikslus. Ji sudėjo skirtingomis temomis – „Kosmosas“, „Gamta“, „Muzika“. Labi savitai pristatė M. K. Čiurlionį tokiame plačiame pasauliniame kontekste.
Ji kuruoja parodas įvairiuose pasaulio muziejuose, puikiai jaučia tą kontekstą. Buvo labai įdomu pasižiūrėti kito žmogaus akimis į mums tokį įprastą M. K. Čiurlionį.
– Socialiniame tinkle rašėte, kad parodai netrūko dėmesio. Kokių reakcijų pastebėjote?
– Rytą po parodos atidarymo Dalidžo paveikslų galerijos direktorė J. Scott sakė, kad negali dirbti, nes netyla susižavėjusių žmonių skambučiai. Lankytojai dėkoja už įspūdžius ir pasakoja negalintys pamiršti parodos, negalintys ramiai miegoti, likę sužavėti. Ji ir mes esame dėl to patenkinti.
Netrūko ir spaudos dėmesio, tai labai svarbu čia. Didieji dienraščiai ir kiti jau iki atidarymo anonsavo parodą, ją vertino. Parodos išvakarėse pasiekė žinia, kad svarbiuose reitinguose paroda buvo įvertinta keturiomis žvaigždutėmis iš penkių. Galerijos direktorės nuomone, tai kaip karūna ant galvos.
– Skaičiau Jūsų palinkėjimą, kad britai Kastuką perskaitytų ir pamėgtų. Kaip manote, ar paroda padės tai padaryti?
– Kol kas sunku pasakyti. Mūsų komanda lydėjo kūrinius ir vėliau dirbo rengiant parodą. Išpakavus kūrinius, buvo girdėti susižavėjimo šūksniai. Kalbėjau su parodos dizainere, ji sakė prie kai kurių darbų negalėjusi sulaikyti ašarų. Labai netikėta reakcija.
Parodos atidaryme, aišku, tai yra šventinis jaudulys, bet visi buvo susižavėję. Manau, kad britai linkę į fantastinius dalykus, jie mėgsta pasakas, pasakojimus, jiems šita M. K. Čiurlionio pusė turėtų patikti. Jis yra kitoks, o britai mėgsta kitokį meną, manau, kad jiems turėtų būti įdomu.
– Paroda bus eksponuojama iki kitų metų?
– Iki kitų metų kovo, gana ilgai. Kiekviena paroda yra gyva, kiek joje yra renginių. Parengta be galo plati programa, bus daugybė koncertų, atvažiuos atlikėjai iš Lietuvos, bus daug paskaitų, susitikimų. Jų bus ir su kuratore, nuo kitos savaitės prasideda edukacinės programos moksleiviams, šeimoms. Paroda turi būti ilga, kad išnaudotume visas galimybes.
– Ar sunku Čiurlionio darbus išruošti į kelionę?
– Sunku buvo pirmais kartais, kai neturėjome pakavimo medžiagų, dėžių, transporto, dabar kur kas paprasčiau. Mūsų muziejaus darbuotoji įpratę tai daryti, tiesiog reikia daug dėmesio, kruopštumo, viskas padaroma šiais laikais.
– Ar Jungtinėje Karalystėje tai yra pirmoji M. K. Čiurlionio paroda?
– Ne, ne pirma. Jo darbai čia rodyti 1912 metais, bet tai buvo keli jo kūriniai rusų simbolistų parodoje, jie parodyti jau mirus M. K. Čiurlioniui. Paskui keli darbai buvo parodyti dar kitose parodose. Tai buvo pavieniai kūriniai, jis buvo „vienas iš“. O čia jis atlieka solo partiją.
– Dėkoju už pokalbį.
