Pranešama, kad mirė eseistas, radijo žurnalistas Pranas Morkus (1938–2022). Liūdną žinią LRT.lt patvirtino rašytojo bičiulis poetas Tomas Venclova.
T. Venclova sakė esąs sukrėstas. Nors žinia anaiptol nebuvo netikėta, nes Pranas jau kurį laiką sunkiai sirgo.
„Prieš dvi dienas man skambino, pasakė, kad sveikata staiga pablogėjo, gulasi į ligoninę“, – LRT.lt teigia T. Venclova.
Prisipažįsta, kad P. Morkus daugelį metų buvo geriausias jo bičiulis, galima sakyti – visą gyvenimą.
„Susipažinome, tiesą sakant, dar vežimėliuose, Klaipėdoje, neturėjome nė metukų. Mus mamos kartu vežiodavo po parką“, – prisimena T. Venclova.
Jųdviejų bičiulystė buvo ir intelektualinė, ir emocinė. „Man tai labai didelis smūgis, liūdna žinia“, – sako poetas.
Šiuo metu Italijoje esantis T. Venclova siunčia giliausią užuojautą P. Morkaus šeimai ir artimiesiems.

Literatūrologas Rimantas Kmita yra rašęs apie T. Venclovos ir kitų jo bičiulių sovietmečio skaitymo klubus, kuriems priklausė ir P. Morkus: „Atrodo, neoficialus literatūrinis gyvenimas vyko būtent skaitant, nes pogrindinės literatūrinės spaudos beveik nebuvo, savo stalčiuose lietuvių rašytojai šedevrų taip pat nelaikė. Nelegalių, draudžiamų knygų buvo gaunama iš užsienio, iš atvykstančių giminaičių ar kolegų, kai kurių – iš spec. fondų ir uždarų, tik su specialiais leidimais prieinamų skaityklų, taip pat užsienio kalbų knygynuose. Šias knygas žmonės skaitė per naktis, persirašydavo ranka arba rašomąja mašinėle. Tokį neoficialų gyvenimą gyveno tiek eiliniai skaitytojai, tiek ir elitiniai menininkai; pastarieji rinkdavosi ir į savišvietos būrelius (pvz., Tomas Venclova, Juozas Tumelis, Pranas Jackevičius (P. Morkus), ir į sovietmečio „salonus“.“
P. Morkus 1955–1957 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą. 1960–1962 m. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Radijo teatro vyriausiasis redaktorius.
1962–1964 m. lankė Aukštuosius scenaristų kursus Maskvoje. 1968–1970 m. dirbo Lietuvos televizijos kūrybiniame susivienijime „Telefilmas“, 1971–1977 m. – Lietuvos kino studijoje.
1990–1991 m. ėjo Lietuvos televizijos programų direktoriaus pareigas. 1994–2000 m. dirbo laikraštyje „Šiaurės Atėnai“, 2000–2004 m. – Lietuvos radijuje. Nuo 2004-ųjų dirbo Katalikų radijo „Mažojoje studijoje“.
P. Morkus rašė scenarijus vaidybiniams filmams, tarp jų – A. Kundelio „Suaugusiųjų žmonių žaidimai“ (1967), R. Vabalo „Akmuo ant akmens“ (1972), „Smokas ir Mažylis“ (1975), M. Giedrio „Amerikoniškoji tragedija“ (1980–1981), „Sūnus palaidūnas“ (1985), J. Vaitkaus „Zodiakas“ (1986), A. Juzėno („Ekskursantė“ (2013), „Pelėdų kalnas“ (2018), dokumentiniam filmui „Česlovo Milošo amžius“ (2011; režisierius Juozas Javaitis).



