„Lankymasis meno muziejuose nebūtinai skirtas tik menu besidomintiems. Jis mažina stresą ir pozityviai veikia žmogaus emocinę gerovę. Tad galima eiti nebūtinai dėl to, kad įdomu, bet dėl to, kad tai yra sveika“, – LRT.lt tvirtina MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
LRT.lt tęsia naują publikacijų ciklą, kuriame žinomi kultūros atstovai, įvairių meno rūšių žinovai rekomenduoja, kur Lietuvoje bei svetur būtų verta paatostogauti šią vasarą – kokios vietos kupinos kultūrinės istorijos, kur galime atrasti kūrybingų bendruomenių, kokie festivaliai, bienalės, renginiai mūsų laukia?
– Kokias vietas ar įvykius, renginius Lietuvoje ir užsienyje rekomenduotumėte aplankyti šią vasarą?
– Šie metai ypatingi dviem svarbiais tarptautiniais meno įvykiais Europoje. Tai – Venecijos šiuolaikinio meno bienalė – proga aplankyti daugybę ypatingų parodų pačioje Venecijoje bei „Documenta“ Kaselyje, Vokietijoje.
Žinoma, Lietuvoje rekomenduoju nepraleisti programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ siūlomų išskirtinių parodų Kaune: Williamo Kentridge’o paroda „Tai, ko nepamename“, Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, būsima Yoko Ono retrospektyva. Tai neeiliniai meno įvykiai, per kuriuos galima susipažinti su ikoninių menininkų kūryba. Jų kūriniuose plėtojamos idėjos nepraranda savo svarbos.
Taip pat programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis yra paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ per du miestus, viena iš dalių – MO muziejuje. Ji įdomi ne tik dėl iki šiol rimčiau nenagrinėto Vilniaus ir Kauno santykio, bet ir dėl pačios temos universalumo – konkurenciniai santykiai tarp miestų būdingi ne vienai šaliai, o ir pačioje Lietuvoje juos galima aptikti ne tik tarp Vilniaus ir Kauno.
Negaliu nepaminėti parodų MO muziejuje, kurias rekomenduoja tarptautinės apžvalgos: mažoji paroda BAXT, skirta romų bendruomenei, bei jau rudens mažoji paroda, skirta Lietuvos opartui. Ir, žinoma, didžioji paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“ – tai absoliučiai must see paroda rudenį tarptautiniu mastu. Šioje parodoje ne tik bus galima pamatyti ryškiausius tarptautinio meno pasaulio vardus, bet įvyks ir jų susitikimas su lietuviais kūrėjais, kuriuos įsitvirtinęs Vakarų meno istorijos pasakojimas nepelnytai iki šiol ignoravo.
Venecijos bienalėje ir „Documentoje“ esu buvusi, ir planuoju dar vykti. Kiekvieną kartą apsilankymas tampa įsimintinu įvykiu, teikiančiu peno apmąstymams.
– Kodėl būtent tokios rekomendacijos?
– Tai yra išskirtinio mastelio – pažinimo, refleksijos gylio ir įkvėpimo prasme – tarptautiniai meno renginiai.
Minėtos parodos Kaune ir MO muziejuje yra tokios, kurios įvyksta tik kartą. Ir galime tik pasidžiaugti, kad tai atsitinka būtent šiuo metu.
– Kaip patartumėte pasiruošti šioms kelionėms ir parodoms: gal reikėtų kažką pasiskaityti ar pasiimti su savimi?
– Iš esmės dabar jau visose parodose siekiama pateikti reikalingą informaciją, supažindinti su kontekstu, tad specialiai ruoštis nėra būtina. Žinoma, norint suteikti sau daugiau intrigos ir įdomumo, pravartu susipažinti su pagrindine kuratoriaus idėja – apie ką bus kalbama parodoje, tada dar įdomiau sekti, kaip mintis yra plėtojama, permąstyti pasirinktus meno kūrinius. Prieš keliaujant į retrospektyvą, galima pasidomėti pačiu menininku, į kurio parodą einama.
– Kokios kultūros mylėtojams patiks šie objektai ar renginiai?
– Žinoma, kad besidomintys šiuolaikiniu vizualiuoju menu nepraleidžia šių renginių, bet turiu nemažai įrodymų iš savo aplinkos – vos žmonės pradeda lankytis parodose, muziejai juos įtraukia ir tampa auginančiu ir praturtinančiu hobiu. Tad dar nesant vizualiojo meno mylėtoju, rekomenduojami renginiai yra puiki proga pažinčiai.
Reikia nepamiršti, kad lankymasis meno muziejuose nebūtinai skirtas tik menu besidomintiems. Jis mažina stresą ir pozityviai veikia žmogaus emocinę gerovę. Tad galima eiti nebūtinai dėl to, kad įdomu, bet dėl to, kad tai yra sveika (šypsosi).
Grįžtant prie paties renginių turinio, Venecija patiks ir rečiau su menais susiduriantiems žmonėms, nes yra nuostabus miestas. Centrinių vietų – Giardini ir Arsenalo lankymas gali turėti net ir žaidybinį-pažintinį elementą vaikams – smagu sekti, kokių pasaulio šalių paviljonai jau yra aplankyti, kas ir kodėl tuose paviljonuose rodoma, o paralelinės pačiai bienalei parodos vyksta skirtinguose nuostabiuose Venecijos rūmuose ir pastatuose.
Minėtos parodos Lietuvoje gali puikiai pasitarnauti ir pirmai pažinčiai su vizualiaisiais menais.
– Ar tuo metu, kai Ukrainoje vyksta Rusijos sukeltas karas, padoru atostogauti ir lankyti kultūrinius renginius? O gal tai daryti net būtina?
– Kultūra ir menas gali būti labai paveikios priemonės bet kuriuo, net ir pačiu sudėtingiausiu, emociškai neramiausiu metu. Tai, kad lankymasis kultūrinėse įstaigose prisideda prie emocinės sveikatos gerovės, patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas, tą pripažino ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Kultūriniai renginiai ir muziejai yra tos vietos, kuriose kiekvienas gali atsitraukti nuo kasdienės rutinos, susitikti, bendrauti, sužinoti, reflektuoti, įsikvėpti ir taip stiprinti savo emocinę sveikatą. Menas ir kultūra turi didžiulę naudą emocinei žmogaus sveikatai, o tai aktualu ir karo Ukrainoje aplinkybėmis, kai mus visus lydi nerimas ir įtampa.
Kultūrinės veiklos ir patirtys skatina aktyvią vidinę būseną, ragina kelti klausimus, kviečia į savęs pažinimą. Meno erdvė yra tam palanki, nes suteikia saugų atstumą nuo kasdienybės šurmulio, galima ramiau, be išankstinių nuostatų, be gynybinės pozicijos prieiti prie sudėtingų klausimų. Taigi šis vidinis augimas yra svarbus visada, net ir pačiu sudėtingiausiu geopolitiniu metu.
