Legendinis lietuvių teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis savo bute sostinės Žvėryno mikrorajone glaudžia ukrainiečių pabėgėlius. Mama Lesia į Vilnių atvažiavo su dviem paaugliukais – Diana ir Dmitrijumi. Kol per Lenkiją pasiekė Lietuvą, praėjo ne viena para.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis yra įsitraukęs į organizacijos „Stiprūs kartu“ veiklą, rūpinasi pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimu Lietuvoje. Senas geras jo tėvo Juozo Budraičio bičiulis R. Adomaitis apsisprendė kreiptis į Martyną, prašydamas surasti šeimą, kurią galėtų priglausti.
Aktorius nesureikšmina savo poelgio, sako neturįs ko daug pasakoti. „Dabar daugelis priima ukrainiečius, nes jie, vargšai, ten yra labai labai skriaudžiami. Jų jau išbėgo milijonai, kai kurie atvažiuoja į Lietuvą“, – teigia 85-ąją sukaktį praėjusį sausį minėjęs aktorius.
Sūnus Mindaugas išsikėlė gyventi pas žmoną, tėvas gana dideliame bute liko gyventi vienas. „Pagalvojau, kodėl nepriimti žmonių, kuriems reikia pagalbos“, – sako jis.
Užuovėją aktoriaus namuose suradusi šeima gyveno Kyjivo pakraštyje. Vyras, anot R. Adomaičio, liko kariauti, įsitraukė į teritorinės gynybos dalinius. „Vaikai jau gerokai ūgtelėję. Labai kuklūs. Graži šeima“, – sako legendinis aktorius.
Globotiniai, anot jo, gyvena apimti nežinios. Nuolat bendrauja, skambina tėvynėje likusiam tėvui, ryšys su juo, džiaugiasi R. Adomaitis, nėra nutrūkęs, viskas jam sekasi neblogai. „Turbūt visi pajėgūs vyrai ten yra mobilizuoti, įtraukti į gynybos sistemą“, – svarsto pašnekovas.
Mama su vaikais pas aktorių gyvena beveik savaitę. „Gražiai sutariame, viskas gerai. Mano vaikai pasirūpina mumis, maisto atveža. Arba mes nuvažiuojame į parduotuvę, šio to nusiperkame. Duodu pinigų, jie nusiperka, ko reikia. Eurų juk jie neturi, o ar už grivinas čia ko nors galima nusipirkti, nežinau. Taip ir gyvename“, – sako R. Adomaitis.
Paklaustas, ar atvykėliai žino, kad apsistojo pas didįjį lietuvių aktorių, pašnekovas nusijuokia. „Kokį didįjį?! Turbūt ne, nes nelabai gal kinu domisi. Vargu, ar pažino, neklausiau. Tikriausiai ne. Kas mes esame, neturi jokios reikšmės“, – sako lietuvių įžymybė.
Mama Lesia norėtų įsidarbinti. Vienas restoranas pasiūlė dirbti, tačiau moteris neskuba atsakyti, nes jai nelabai tinka darbo valandos – nenorinti pusę paros palikti vaikų vienų. Moteris yra profesionali plaukimo trenerė, ji ieško panašaus darbo. Vaikai laukia, kada galės pradėti mokytis Vilniuje.
