Eglė Grėbliauskaitė kartu su Agne Gintalaite organizavo meninį projektą „Nepamiršime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos skvere, kol prasidėjo pasiruošimo darbai, savivaldybė projektui neprieštaravo. Lapkričio 10 dieną savivaldybė atsiuntė raštą, liepdama renginį nutraukti. Menininkių teigimu, lapkričio 12 dieną joms neleidžiama imtis pastolių su audeklu demontavimo darbų, kad visuomenė nepamatytų samanomis padengto Cvirkos paminklo, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas menininkių veiksmus vadina cirku, chuliganizmu ir kvailinimu.
Lapkričio 12 dieną menininkė E. Grėbliauskaitė su darbininkais atvyko nuimti audeklo ir pastolių: „Savivaldybė nieko nepateikė raštu apie tai, kad negalime iš pradžių nuimti pastolių ir audeklo, o tik po to samanas nuo paminklo. Ir savivaldybės atstovas Vilniaus savivaldybės renginių skyriaus vadovas Gintaras Leperskas draudžia mūsų darbininkams dirbti. Savivaldybė įpareigojo viską nurinkti, mes tą ir norime padaryti. Esu gavusi raštą, kad privalau demontuoti.“
Taip pat skaitykite
Pasak pašnekovės, savivaldybė nenori leisti keisti darbų eiliškumo, kad nepasimatytų samanomis apdengtas paminklas: „Yra tokia eiga nuėmimo numatyta: nuimami pastoliai, po to samanos. Būtų nesaugu nuimti samanas dabar, nes nuo pastolių jau nuimtos perdangos, yra tik karkasas. Kai pastoliai bus nuimti, atvažiuos bokštelis ir nuvilks audeklą su samanomis.“
Kaip teigė E. Grėbliauskaitė, pats kasdienybės spektaklis vyksta: „Mes visi esame šio spektaklio veikėjai, taip traktuoju kaip menininkė. Aš nuo pradžių elgiuosi teisėtai, reaguoju į savivaldybės teisinius reikalavimus.“ E. Grėbliauskaitė su A. Gintalaite teigė, kad jų teisininkai apskundė savivaldybės raštą, reikalaujantį nutraukti renginį jam jau prasidėjus, į jį kol kas atsakymas negautas.
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas LRT.lt kalbėjo, kad „vėl vyksta menininkių sukčiavimai ir pagudravimai – tegul menininkės pradeda nuo to, kas yra ant paminklo“. Anksčiau vicemeras tvirtino, kad menininkės gavo leidimą renginiui tik tada, kai neteisingai pateikė informaciją apie renginio trukmę ir turinį, neva buvo nurodyta, kad renginys vyks trumpiau ir neįtrauks paminklo. Menininkės tai vadino melu ir teigė visą informaciją nusiuntusios teisingą.
„Taip jos bando pasakyti, kad samanos tampa nebe jų problemos. Jei reikės bus prašoma viešosios tvarkos pareigūnų užbaigti šitą cirką. Yra vieša erdvė, šiandien eina trečia para. Tokios destrukcinės veiklos – pigus dėmesio siekimas. Jokie eiliškumai mums nelabai įdomu. Mes galime apsimesti, kad nesuprantame, kad yra kvailinama. Čia yra nei menas, nei kultūra, o chuliganizmas“, – LRT.lt teigė jis.
Vilniaus savivaldybės renginių skyriaus vadovas G. Leperskas atsisakė kalbėti.
„Savivaldybės atstovas nebendrauja, scenos meistrai iškvietė policiją, nes jiems yra neleidžiama pasiimti jų įrangos, policija ką tik atvyko“, – apie 10 val. LRT.lt pranešė E. Grėbliauskaitė.
10:30 kasdienybės spektaklio autorės publikavo štai tokią nuotrauką:
Prie nuotraukos buvo toks A. Gintalaitės prierašas:
Kasdienybės spektaklis, skirtas susitaikyti ir nusiraminti, virto kriminaline drama. Savivaldybės klerkai painiojasi, rodos, nebežino, kas jiems paliepė spektaklį sustabdyti bet kokia kaina, esant nepakankamai teisinio pagrindo.
Šiandien jo nėra, bet visi suprantame, kad rytoj, matomai, bus surastas.
Tačiau šiandieninės istorijos samanomis nepridengsi. Paaiškės pagrindiniai herojai, ir antiherojai.
Spektaklis įvyko. Vis dar vyksta. Vis nauji aktoriai lipa į sceną. Pagrindinę rolę turėję vaidinti samanomis nuramintas, tapęs filosofine praėjusio laiko metafora P. Cvikos paminklas užleido vietą cenzūrai.
Cenzūra tapo pagrindine veikėja.
O skulptūra simboliškai įkalinta narve – viešosios tvarkos pareigūnai nuo vakar neleidžia nuimti pastolių.
„Tai svarbus momentas. Demokratinėje šalyje pasitikima specialistais, ir politikai-teisininkai nėra kvalifikuoti spręsti, kas yra menas. Tai kas vyksta, galima pavadinti bandymu marginalizuoti, atskirti. Pagal Mary Douglas teoriją mus mėginama „išpurvinti“, sumenkinti statusą, atskirti nuo tam tikrų visuomenės struktūrų, kurių ribos mus simboliškai saugo“, – į vicemero žodžius sureagavo A. Gintalaitė.
LRT.lt primena, kad kūrinio kūną turėjo sudaryti specialiai sukurta scenografija, o gyvybę jam įkvėpti miesto kasdienybė – kasdienis socialinis spektaklis. Praeiviai buvo kviečiami dalyvauti kūrybos procese – suvaidinti savo laisvai pasirinktą originalų vaidmenį, jį aprašyti ir palikti miesto skelbimų lentoje tyrinėti kitiems arba tiesiog būti.
„Simbolinė tarša susijusi su grėsme visuomenės struktūroms, nešvarūs objektai kėsinasi į jų saugumo ribas. Tačiau juos sunaikinti ir pamiršti nėra būdas išgyti, – buvo rašoma renginio aprašyme. – Tačiau egzistuoja ritualai, kurie leidžia atgauti prarastą tyrumą.“ Spektaklis „Nepamiršime nebeprisiminti“, anot autorių, ir yra tas ritualas, o samanos atlieka apvalantį vaidmenį.
