Skandalas dėl pavogtų Registrų centro duomenų, teismo sprendimas dėl Salomėjos Nėries paminklo ir specialus dronų padalinys, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Registrų centrų skandalas dėl pavogtų duomenų
Šią savaitę dėmesio centre išlieka Registrų centro skandalas dėl pavogtų daugiau nei 600 tūkst. duomenų. Dėl to iš pareigų pirmadienį pasitraukė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
Pirmadienio vakarą Registrų centro internetinėje svetainėje atsirado galimybė gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nutekinti. Kilo pasipiktinimas, mat kai kurių žmonių duomenys buvo pavogti dar sausį ar kovą. Pradėti kelti klausimai, kodėl visuomenė taip ilgai nebuvo informuota apie šį incidentą.
Apie vagystę Registrų centras sako sužinojęs balandį.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad informuoti visuomenės anksčiau negalėjo dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo. Tokį patį argumentą išsakė ir ekonomikos bei inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Anot premjerės, atsistatydinimas dėl šios istorijos būtų dovana priešui.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tokia situacija yra netoleruotina dabartinėje geopolitinėje padėtyje. Jo teigimu, taikytos saugumo priemonės buvo nepakankamos. Jis taip pat kritikavo sprendimą visuomenę informuoti praėjus beveik dviem mėnesiam po to, kai apie pavogtus duomenis sužinojo Vyriausybė.
I. Ruginienės ir ekonomikos bei inovacijų ministro argumentus jis atmetė. Pasak šalies vadovo, negalima slapstytis po prokuratūros reikalavimais.
Be kita ko, šią savaitę teisėsauga patvirtino, kad gyventojų duomenys buvo pavogti pasinaudojus Migracijos departamento paskyromis. Teigiama, kad kol kas nė vienas įstaigos darbuotojas nėra nušalintas.
Dėl šios istorijos Seimo opozicija inicijavo parlamentinį tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti aplinkybes bei galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Penktadienį Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis patvirtino, kad duomenų vagystė palietė ir žvalgybos pareigūnus. Jis nesileido komentuoti, ar tokie duomenys galėtų būti renkami tikslingai, bet ramino visuomenę, kad pagrindo nerimauti nėra.
Žingsniai dėl dronų
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį po Valstybės gynybos tarybos (VGT) pažymėjo, kad Lietuva yra pasiryžusi numušti jos oro erdvę pažeidusį orlaivį, net jei prireiktų panaudoti brangias raketas.
Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę galimai dronams du kartus pažeidus Lietuvos oro erdvę. Dėl šių incidentų abu kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad šalies turima oro gynybos ir detekcijos sistema apimtų skirtingus aukščius, būtų galima atpažinti bepilotį orlaivį kaip galima anksčiau, išaiškėjus drono keliamai grėsmei, jį būtų galima sunaikinti.
Šią savaitę Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad surinko geriausius turimus dronų ekspertus ir įkūrė specialų padalinį. Jam suteiktas istorinis ANBO vardas. Kaip prieš šimtą metų, taip ir dabar ANBO vardas – apie inovacijas ir karinę aviaciją.
Kariuomenės vadas pabrėžia, tik šiame amžiuje aktualūs ne tik dronai ore, bet ir jūroje bei sausumoje. Sausumoje kariuomenė sulauks ir rimto pastiprinimo – Valstybės gynimo taryba apsisprendė, kad valstybė pirks apie 1 tūkst. suomiškų šarvuočių „Patria“.
Iki 2030-ųjų Lietuva turi sulaukti 300 vienetų, o bendras užsakymas – beveik tūkstantis šarvuočių. Šarvuočius viena ar kita apimtimi siekiama gaminti Lietuvoje. Kaip teigia krašto apsaugos ministras, „Patria“ pritaikomi įvairioms užduotims, tačiau svarbu pabrėžti, kad toks skaičius suteiks apsaugą tūkstančiams karių.
Tai reiškia, kad „Patria“ pakeis vikšrinio šarvuočio M113 kariuomenėje esančius likučius. Jų didžioji dalis kaip karinė parama buvo atiduota Ukrainai. R. Kaunas sako, „Patria“ pirkimas nėra oro gynybos sistemų sąskaita.
Teismo sprendimas dėl Salomėjos Nėries paminklo Vilniuje
Regionų administracinis teismas Vilniuje ketvirtadienį panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą.
Remdamasi byloje esančia išvada, teisėjų kolegija nusprendė, kad „poetė atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“, taip pat nėra pakankama duomenų konstatuoti, kad poetė veikė okupacinės valdžios centrinės struktūrose.
Teismas pabrėžė, kad vien poetės dalyvavimas to meto sovietinėse institucijose ar okupacinę valdžią palaikanti kūryba savaime neįrodo aktyvaus jos dalyvavimo priimant sprendimus, prisidėjusius prie sovietinės okupacijos įtvirtinimo ar represijų vykdymo.
LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys po sprendimo paskelbimo sakė, kad centras su tokiu verdiktu nesutinka ir kreipsis į Vyriausiąjį administracinį teismą.
Mirė Seimo narys ir buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas
Ketvirtadienio vakarą pasirodė sukrečianti žinia, kad mirė Seimo narys, buvęs garsus kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Jam buvo 40 metų. Prieš pusantro mėnesio žiniasklaida skelbė apie tai, kad grįžus po atostogų, kur susirgo virusu, vyrui buvo atlikta operacija dėl išsivysčiusios infekcijos. Taip pat jam buvo diagnozuota plaučių pneumonija.
Savo politiko karjerą jis pradėjo 2014 metais Visagino savivaldybės taryboje, kur dirbo dešimtmetį, 2023 metais laikinai ėjo Visagino mero pareigas.
Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, dalyvavo 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
J. Šuklinas Seimo nariu tapo 2024 metais.
Dėl jo mirties užuojautą pareiškė valstybės vadovai, bendražygiai.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad J. Šuklinas buvo stipri, optimistiška asmenybė, mylėjusi gyvenimą. Anot prezidento, jo energija, atvirumas ir tikėjimas žmonėmis daugeliui liks šviesiu prisimiinimu.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas kalbėjo, kad J. Šuklinas pasižymėjo inteligencija, buvo išlaikytas, o Seime jį visada prisimena su šypsena.
Premjerė Inga Ruginienė taip pat reiškė užuojautą ir sakė, kad Lietuva neteko iškilaus žmogaus, žavėjusio savo veiklumu ir pasiryžimu siekti tikslų – tiek sporte, tiek politikoje.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen J. Šukliną apibūdino kaip šviesų ir išmintingą žmogų. Jo netektį ji pavadino ir skaudžiu smūgiu visai politinei bendruomenei.
Velionis sekmadienį amžinojo poilsio atgulė Visagino miesto senosiose kapinėse.
Lietuvoje legalaus alkoholio pernai suvartota mažiausiai per dešimtmetį
Statistikams skelbiant, kad 2025 metais Lietuvoje kiek sumažėjo alkoholio vartojimas, Valstybės duomenų agentūros atstovė sako, jog legalaus alkoholinio vartojimas buvo mažiausias pastarąjį dešimtmetį.
„2025 metų duomenys rodo, kad legalaus alkoholio suvartojimas pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėja Natalija Ravinskienė.
„Vienam gyventojui teko 8,7 litro absoliutaus alkoholio, vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 10,2 litro. Palyginti su 2024 metais, vartojimas dar šiek tiek sumažėjo, o bendra tendencija nuo 2016 metų išlieka nuosekliai mažėjanti“, – sakė Valstybės duomenų agentūros atstovė Natalija Ravinskienė.
Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėja pažymėjo, kad nors alkoholio vartojimas Lietuvoje nuosaikiai mažėja, tačiau jo pasekmės visuomenei ir žmonių sveikatai išlieka reikšmingos.
Pasak jos, pernai sumažėjo neblaivių asmenų padarytų nusikalstamų veikų: „2025 metais beveik 20 procentų visų ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys – beveik 4 procentiniais punktais mažiau nei 2024 metais.“
2025 metais dėl tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų mirė 672 žmonės – penkais mažiau, dažniausiai dėl alkoholinės kepenų ligos, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu ir alkoholinės kardiomiopatijos.
Savo ruožtu Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė pabrėžė, kad ryškėja neraminanti tendencija – ne tik alkoholio vartojimas, bet ir įvairių psichoaktyvių medžiagų maišymas.
