„Kalbame apie meno cenzūrą. Kūrinys, kurio tikslas – sutaikyti visuomenę, miesto valdžios struktūroms staiga ėmė nebepatikti“, – lapkričio 11 dieną feisbuke pranešė menininkė Agnė Gintalaitė. Eglė Grėbliauskaitė kartu su A. Gintalaite organizavo meninį projektą „Nepamiršime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos skvere, kuriam iki pasiruošimo darbams prasidedant savivaldybė neprieštaravo. Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, menininkės pagudravo – netiksliai aprašė renginio turinį ir trukmę. A. Gintalaitė atšauna – tai melas.
Feisbuke sukurtame kasdienybės spektaklio puslapyje pateikiamas lapkričio 5 dienos savivaldybės atsakymas, kuriame teigiama, kad tokiems renginiams leidimo nereikia ir jie gali vykti.
Tačiau prasidėjus pasiruošimo darbams situacija pasikeitė. Vilniaus savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas savo feisbuko paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad autorės pastolius turi nedelsdamos demontuoti, vėliau neleista organizuoti ir paties renginio.
„Sulaukėme viešosios tvarkos pareigūnų, kurie grasino jėga išmontuoti scenografiją ir pateikti apmokėti sąskaitas“, – feisbuke rašė A. Gintalaitė.
Lapkričio 10-osios vakarop gautas laiškas iš savivaldybės, kuriame teigiama, kad negalima organizuoti renginio. Anot A. Gintalaitės, „savivaldybė atrado Tvarkymo ir švaros taisyklių 26 punktą ir nusprendė, kad renginį komisija turėjo nagrinėti ir nutarė neleisti organizuoti renginio, kai šis jau buvo prasidėjęs“. „Atsižvelgdami į vietos unikalumą ir istorinę reikšmę, [...] organizuoti neleidžiame“, – LRT.lt pacitavo pašnekovė A. Gintalaitė.
„Jos savo tą idėją jau ne kartą buvo pateikusios, buvo ir merui pristatyta, ir visus kartus gavo neigiamą atsakymą. Menininkės nepasidavė ir šiek tiek pagudravo – nebuvo parašyta aiškiai, kad bus intervencija ant pačios skulptūros, nes atrodė, kad viskas vyks skvere, kam savivaldybė neprieštarauja. Taip pat buvo nurodyta trumpesnė renginio trukmė, kurią pasirinkus leidimas nereikalingas“, – LRT.lt aiškino Vilniaus savivaldybės vicemeras V. Benkunskas.
„Tie darbai nebevyksta, kas yra padaryta, turi būti pašalinta, – teigė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas. – Viešosios tvarkos pareigūnai buvo ir vakar, ir šiandien, menininkėms buvo pasakyta, kad savivaldybė nėra išdavusi leidimo. Tikimės, kad menininkės sugebės išsivežti, kaip sugebėjo atsivežti.“
LRT.lt žiniomis, apie 14.26 val. darbai tebevyko – samanos buvo instaliuojamos ant paminklo.
Dar kartą susisiekus su A. Gintalaite, ji teigė, kad kūrinio menininkės nebetęs, tačiau pavadino tai: „vadovėliniu cenzūros pavyzdžiu“. Apie kaltinimą gudravimu ir neteisingai pateiktus duomenis ji LRT.lt teigė: „Čia yra tiesiog melas. Visada buvo nurodyta mėnesio trukmė ir paminklo įtraukimas“.
Anot jos, menininkės leidimą gavo net du kartus. O atmestas buvo visai kitas ilgalaikis projektas, kuris buvo atmestas tik techniniu pagrindu.
Menininkė: kodėl mes sulaukėme cenzūros iš miesto valdžios? Ką primena tokie metodai?
Anot jos, savivaldybė „staiga pradėjo ieškoti formalių priežasčių nutraukti renginį. Administracinio aparato žmonės suras, kaip manipuliuoti taisyklėmis, bet tai yra manipuliacija. Kodėl mes sulaukėme cenzūros iš miesto valdžios, kuri skelbiasi esanti demokratiška ir liberali? Ką primena tokie metodai? Staiga bandoma renginį apšaukti, autorius marginalizuoti.“
Pašnekovė akcentavo, kad nei ji, nei Eglė Grėbliauskaitė nėra naujokės menininkės, dirba su akademinėmis institucijomis, projektas iškonsultuotas, apsvarstytas. „Ši reakcija rodo, jog kažkas nenori, kad žaizdos užgytų. Imasi nedemokratiškų būdų mums užtildyti – jie turės apmokėti finansinius nuostolius. Kiek jiems yra svarbu mus užtildyti, kodėl jie negalėtų ateiti, pasikalbėti? Tas kūrinys visiškai pozityvus, nėra jokio įskaudinimo grėsmės“, – teigė A. Gintalaitė.
Kūrinio kūną turėjo sudaryti specialiai sukurta scenografija, o gyvybę jam įkvėpti miesto kasdienybė – kasdienis socialinis spektaklis. Praeiviai buvo kviečiami dalyvauti kūrybos procese – suvaidinti savo laisvai pasirinktą originalų vaidmenį, jį aprašyti ir palikti miesto skelbimų lentoje tyrinėti kitiems arba tiesiog būti.
„Simbolinė tarša susijusi su grėsme visuomenės struktūroms, nešvarūs objektai kėsinasi į jų saugumo ribas. Tačiau juos sunaikinti ir pamiršti nėra būdas išgyti, – buvo rašoma renginio aprašyme. – Tačiau egzistuoja ritualai, kurie leidžia atgauti prarastą tyrumą.“ Spektaklis „Nepamiršime nebeprisiminti“, anot autorių, ir yra tas ritualas, o samanos atlieka apvalantį vaidmenį.
A. Gintalaitė teigė, kad renginio organizatorės aiškinosi, kas „slypi po mažomis raidelėmis parašytais žodžiais, kad galime skųsti nutarimą“, planavo pasinaudoti ta galimybe. „Stebėsime spektaklį. Meno kūrinys jau atsitiko. Aš matau vieną dalyką – cenzūrą ir bandymą sąmoningai pakenkti. Kas minutę situacija keičiasi, esame kasdienybės spektaklio dalis“, – LRT.lt teigė A. Gintalaitė.
LRT.lt A. Gintalaitė teigė, kad kalbasi su teisininkais, tariasi. „Motyvai – kalbama apie jautrumą. Apie kokį jautrumą galime kalbėti, kai ta pati valdžia nematė problemų daryti paplūdimio Lukiškių aikštėje, o dabar išsigando samanų, sutaikančio kūrinio. Kyla klausimas, kodėl jis yra politikams pavojingas. Tai vertiname kaip absoliučią cenzūrą“, – stebėjosi A. Gintalaitė.
Vilniaus vicemeras: menininkės pagudravo
„Jos savo tą idėją jau ne kartą buvo pateikusios, buvo ir merui pristatyta, ir visus kartus gavo neigiamą atsakymą. Menininkės nepasidavė ir šiek tiek pagudravo – nebuvo parašyta aiškiai, kad bus intervencija ant pačios skulptūros, nes atrodė, kad viskas vyks skvere, kam savivaldybė neprieštarauja. Taip pat buvo nurodyta trumpesnė renginio trukmė, kurią pasirinkus leidimas nereikalingas“, – LRT.lt aiškino Vilniaus savivaldybės vicemeras V. Benkunskas
Anot jo, „tas pagudravimas atsisuko prieš pačias menininkes – ieškoti landų yra daugiau nei nekultūringa“.
Vicemero tikinimu, esminis dalykas, ką pabrėžia ir meras, ir Istorinės atminties komisija, yra tas, „kad tai yra išskirtiniai objektai ir kažkokie veiksmai nėra daromi ant paminklų mieste. Jei būtų sukurtas toks precedentas, turėtume nesibaigiančią praktiką, kuri nežinia kuo baigtųsi.“
„Tai buvo pavadinta gatvės meno pasirodymu skvere, tam savivaldybė neprieštarauja. Pasistatyti pastolius aplink paminklą – netinkamas elgesys“, – vertino Vilniaus vicemeras.
Menininkė: čia yra tiesiog melas
Dar kartą susisiekus su A. Gintalaite, ji teigė kūrinio nebetęsianti, tačiau pavadino tai: „vadovėliniu cenzūros pavyzdžiu“: „Paryžiuje buvo Triumfo arka supakuota. O mes čia kalbame net ne apie vėliavą ar herbą, tai neįtikėtina“.
Apie kaltinimą gudravimu ir neteisingai pateiktus duomenis ji LRT.lt teigė: „Čia yra tiesiog melas. Buvo klausiama tik dėl paviršiaus, tai skulptūros paviršius apdengtas medžiaga, kad skulptūra nebūtų pažeista. Tai yra tiesiog laikinas uždengimas. Tos prasmės nesusijusios su provokatyviomis reikšmėmis. Visada buvo nurodyta mėnesio trukmė“.
Anot jos, leidimai gauti net du kartus. O atmestas buvo visai kitas projektas – „buvo kalbama apie nuolatinį arba bent jau ilgalaikį projektą, kur būtų naudojamos gyvos, o ne dirbtinės samanos. Ir tada atmesta vien dėl techninių dalykų – kad neverta investuoti, nes bus nukelta. Jie tarpusavyje nesusikalba ir pateikia klaidinančią informaciją. Mes viską darėme pagal formalius reikalavimus, o ten išeina, kad dešinė nemato, ką daro kairė“.
