Po rašytojo Vytauto Jurgio Bubnio mirties, pasak poeto Rimvydo Stankevičiaus, užsklendžiamas didelis lietuvių prozos puslapis. „Vytautas buvo paskutinis senosios, agrarinės Lietuvos stebėtojas. Jo kūrinių veikėjai jau gyveno mieste, tačiau į viską dar žvelgė kaimo žmogaus akimis. Tai tie agrariniai lietuviai, vaikų atsivežti į miestus, – neva jiems taip bus geriau. O iš tikrųjų tuose miestuose marinami“, – LRT.lt teigia poetas.
Išėjus Romualdui Granauskui, Juozui Apučiui, anot poeto, V. Bubnys buvo paskutinis iš didžiųjų Lietuvos rašytojų, mačiusių ir fiksavusių tą virsmą. „Daugiau neturime ne tik apie jį rašančių, bet ir gyvai liudijančių“, – sako R. Stankevičius.
Velionis didžiavosi tarp savo skaitytojų turįs tokį kūrybos gerbėją kaip Rimvydas. Šis ne kartą kalbino V. Bubnį žiniasklaidoje, pasisakydavo ir per jo kūrybos vakarus. Taip pat jų yra ir vedęs.
„Kalbant atvirai, mus suartino, mano požiūriu, teisingos Vytauto vertybės. Žmogus iš tikrųjų mylėjo Lietuvą. Lietuvybė, nacionalinės vertybės jam buvo svarbiausia, – teigia R. Stankevičius. – Bendrauji, ir gera bendrauti, nes panašiai matėme daugelį dalykų. To pasigendu dabartinėje Lietuvoje. Ne tik tarp politikų, bet ir tarp rašytojų, paprastų žmonių. Pasigendu to gaspadoriško požiūrio. Jam rūpėjo ir kalba, ir gimtoji žemė, moralinės normos.“
Anot R. Stankevičiaus, V. Bubnys ir jo žmona rašytoja Elena Kurklietytė linko į hinduizmą, per keliones į Indiją lankėsi ašramuose, atsidėdavo meditacijai.
„Aš labiau katalikas. Tačiau tai neturėjo reikšmės. Regis, Dalai Lama yra pasakęs, kad šiais laikais žmonės turėtų būti skirstomi ne pagal konfesijas, o į tikinčiuosius ir netikinčiuosius. Tad mes su Vytautu, kaip du tikintieji, vienas kitą gerai supratome“, – LRT.lt sako R. Stankevičius.
V. Bubnys išėjo balandžio 24 dieną. Jam buvo 88 metai.
V. Bubnys gimė 1932-ųjų rugsėjo 9 dieną Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. 1953-iaisiais jis baigė Prienų vidurinę mokyklą, vėliau studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete, čia įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
1957–1964 m. buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1958 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėju, 1966–1974 m. vyriausiuoju redaktoriumi. 1976–1981 m. ir 1991 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 1981 m. atsidėjo tik kūrybiniam darbui.
Vaidybinis filmas „Maža išpažintis“, sukurtas pagal V. Bubnio romaną ir scenarijų
Aktyviai dalyvavo tautiniame atgimime: 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, Sąjūdžio Seimo ir tarybos nariu, 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo nariu.
V. Bubnys savo kūrybą pradėjo skelbti 1953 m. Jis – vienas produktyviausių ir skaitomiausių prozininkų Lietuvoje, parašęs 44 prozos knygas, tarp jų – 19 romanų. Jo kūrinių išversta į daugiau nei 20 kalbų (rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kitas), keli kūriniai ekranizuoti. Didelė dalis kūrinių Lietuvos aklųjų bibliotekos išleisti garsinėmis knygomis.
Vaidybinis filmas „Nesėtų rugių žydėjimas“, sukurtas pagal V. Bubnio romaną ir scenarijų
