„Estijos ekonomikos gelbėjimo paketas yra 2,6 mlrd. eurų, o Lietuvos – 2,5 mlrd. eurų. Taigi, praktiškai identiška suma. Tačiau dėl kultūros, matome, požiūriai visiškai išsiskiria. Mes skiriame 7 milijonus kultūrai, o estai – 25 mln. eurų“, – sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė.
Mūsų šalyje 7 mln. eurų yra skirti kultūrai atsigauti. Estija šiai sričiai skyrė 25 mln. eurų. S. Šulcė įsitikinusi, kad turi būti ieškoma didesnė paramos suma kultūros įstaigoms. „Estijos ekonomikos gelbėjimo paketas yra 2,6 mlrd. eurų, o Lietuvos – 2,5 mlrd. eurų. Taigi, praktiškai identiška suma. Tačiau dėl kultūros, matome, požiūriai visiškai išsiskiria. Mes skiriame 7 milijonus kultūrai, o estai – 25 mln. eurų“, – pastebi S. Šulcė.
Estijoje vien teatrams bus skirti 4 mln. eurų. Prezidento patarėja teigė, kad estai yra detaliai pasiskaičiavę, kokios kultūros sritys prarado daugiausiai lėšų, tad ir konkrečiai žino, kam skirti pinigus. Mūsų šalyje, pasak jos, tokių skaičiavimų padaryta dar nėra. „Teatro, muzikos sektoriai, muziejai gaus po 4 mln. eurų. Paramą gaus ir nukentėję kino, skaitmenizavimo sektoriai“, – estų pavyzdį pateikia S. Šulcė.
Kilus skandalui, kad kai kuriose šalies savivaldybėse kultūros darbuotojai yra verčiami eiti prastovų, S. Šulcė sako, kad čia svarbūs yra du dalykai.
Kauno atvejis parodė piliečių susitelkimą, nes buvo labai gerai išplatinti aktyvūs kreipimaisi ir paaiškinta, kad administracijos direktoriaus įsakymas juos privertė atsidurti keblioje padėtyje ir eiti į prastovas.
„Tai piliečių galia, jų esminis pareiškimas – netylėti, susitelkti ir išsakyti tokius atvejus. Kauno atvejis parodė piliečių susitelkimą, nes buvo labai gerai išplatinti aktyvūs kreipimaisi ir paaiškinta, kad administracijos direktoriaus įsakymas juos privertė atsidurti keblioje padėtyje ir eiti į prastovas. Dabar tas įsakymas yra pakoreguotas.
Kaip žinome, Vyriausybės nutarime yra rekomendacija, kad kultūros darbuotojai į prastovas galėtų eiti tik tais atvejais, kai yra išnaudojamos visos įmanomos nuotolinio darbo galimybės. Kauno atveju to nebuvo daryta net pačioje pradžioje. Apie nuotolinį darbą nebuvo kalbėta“, – sako S. Šulcė.
Nerimsta diskusijos ir dėl valstybinių egzaminų. Prezidentas Gitanas Nausėda yra išreiškęs nuomonę, kad egzaminai privalo įvykti. „Visa švietimo bendruomenė tokios nuomonės, kad mokslo metai trunka ne mėnesį, ne du, o 12 metų. Dabar reikia susitelkti į tai, kad ateinantis mėnesis būtų užbaigtas kuo sklandžiau“, – sako prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.
Parengė Vismantas Žuklevičius
Plačiau apie visa tai – radijo įraše:
