Logistikos įmonės „Kelruva“ savininkas ir Lietuvos vežėjų asociacijos narys Vitalijus Gigevičius LRT.lt papasakojo, kaip Lietuvos ir Baltarusijos sienos uždarymas ne tik paralyžiavo jo įmonės veiklą, bet ir leido Lenkijos bei Latvijos vežėjams perimti dalį jų užsakymų, taip sukeliant grėsmę Lietuvos tranzito sektoriui.
Ši tekstą galima skaityti ir rusų kalba.
Pasak V. Gigevičiaus, Baltarusijoje šiuo metu yra įstrigę 12 jo įmonei priklausančių priekabų ir 5 vilkikai.
„Mūsų kryptis yra visiškai paralyžiuota. Trisdešimt procentų krovinių vežame tranzitu per Baltarusiją. Jei nebus šių 30 procentų, nebus ir likusių 70-ies. Kitaip tariant, tie 70 procentų po truputį iš mūsų dingsta. Lietuvos tranzito sektorius praranda savo statusą, nes krovinių vis mažėja. Ir tendencija yra tokia – grąžinti mašinas iš Europos į Lietuvą ir laukti, kas bus toliau“, – sakė jis.
Verslininkas pažymi, kad vairuotojai, atsidūrę Baltarusijos teritorijoje, yra priversti gyventi tiesiog sunkvežimiuose, nors jų namai visai netoli sienos.
„Vairuotojai važiuoja tūkstantį kilometrų namo per Brestą, nors gyvena trisdešimt kilometrų nuo darbo vietos, tai yra tiesiog prie sienos“, – pasakoja pašnekovas.
Jis priduria, kad Baltarusijos pusė stengiasi sušvelninti situaciją, tačiau sąlygos išlieka sunkios.
„Maisto jie važiuoja į parduotuvę, sąlygos – lauko. Baltarusijos pusė bando daryti kažkokius žingsnius, stengdamasi padėti, kad, tarkime, jie pereitų iš lauko sąlygų į labiau žmogiškas. Vairuotojai periodiškai važiuoja namo – prausiasi, skutasi, o tada vėl grįžta į mašinas, kad būtų jose“, – sako V. Gigevičius.
Pasak jo, vežėjai negali palikti technikos be priežiūros, nes tikisi, kad siena greitai bus atidaryta.
„Viliamės, kad mūsų Vyriausybė priims teisingą sprendimą dėl sienos atidarymo. Mes stovime netoli eilės pradžios. Jei eilė judės, norime jos nepraleisti ir vis dėlto grįžti į Lietuvą. Nes iš pradžių stovėjome Kamenyj Loge, paskui, kai Lietuvos pusė uždarė sieną, persikėlėme į Brestą. Iš Bresto vėl grįžome į Kamenyj Logą, o dabar visus automobilius pervežėme į Kotlovką, į stovėjimo aikštelę. Tai tyčiojimasis iš mūsų. Tai mūsų verslo laidotuvės“, – akcentuoja įmonės vadovas.
Noriu gyventi ir dirbti savo šalyje
V. Gigevičius pabrėžia, kad vežėjai nenori ieškoti darbo užsienyje – jie nori dirbti namuose.
„Laikui bėgant galbūt rasime kokias nors alternatyvias šalis, kuriose galėsime dirbti savo srityje. Bet ar mums, kaip Lietuvos gyventojams, to reikia? Aš noriu gyventi savo šalyje, noriu dirbti savo šalyje“, – sako verslininkas.
Jis mano, kad dabartinėje situacijoje Lietuva veikia savo vežėjų nenaudai.
„Kodėl šiuo metu Lietuva demonstruoja savo galią, išmeta mus iš žaidimo ir palieka jame latvius ir lenkus? Kodėl šios trys šalys nesusivienijo ir nepaskelbė boikoto? Kodėl mus pašalino iš žaidimo, nors mes nepažeidėme taisyklių? Mes nesistengėme apeiti sankcijų, griežtai tikrinome kiekvieną mašiną, kiekvieną kodą. Mus tiesiog išmetė iš žaidimo. Mūsų uždarbis ir mūsų sutartys atiteko lenkams. Lenkai dvigubai, o gal net trigubai padidino pervežimo kainą“, – sako V. Gigevičius.
Pasak jo, rudens sezonas tradiciškai yra pajamų pikas šioje verslo srityje, tačiau šiais metais jis buvo sutrikdytas.
„Prieš Naujuosius metus mes laukėme šio laikotarpio – tai mūsų žvaigždžių valanda. Nuo rugsėjo iki Naujųjų metų. Vietoj žvaigždžių valandos mes gavome didelę skylę įmonių biudžete. Kodėl nebuvo atsižvelgta į mūsų interesus šioje situacijoje?“ – klausia pašnekovas.
Baltarusija reikalauja 120 eurų per parą
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad Lietuvos sunkvežimiai, likę Baltarusijos teritorijoje po pasienio punktų uždarymo, bus perkelti į specialias saugomas stovėjimo aikšteles. Jo teigimu, už šių aikštelių apsaugą bus imamas mokestis – 120 eurų per parą.
„120 eurų per parą. Nuo vakar dienos. Bet transporto priemonės stovi jau nuo praėjusios savaitės – kai kurios atvyko iš Bresto. Reikia sumokėti ir už praeitą savaitę“, – sako V. Gigevičius.
Jis pripažįsta, kad sankcijos apsunkina šių sumų apmokėjimą, tačiau pabrėžia: šiuo metu svarbiausia yra atblokuoti judėjimą.
„Šiandien problema yra sienų uždarymas. Kai siena bus atidaryta ir reikės sumokėti už stovėjimą, mes pagalvosime, kaip įveikti šią kliūtį“, – sakė jis.
Vežėjas įspėja, kad krizė gali paveikti ne tik transporto įmones.
„Supraskite, jei mūsų vairuotojai, kuriuos ir taip sunku išlaikyti, dabar bus pervilioti į Lenkijos rinką, tai šių transporto priemonių, kurios kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, mums tiesiog nebereikės. Palaipsniui visi susidurs su problemomis. Manau, tai turės įtakos stovėjimo aikštelėms, sandėliams, kavinėms, restoranams, remontui, paslaugoms, detalėms – visam logistikos verslui“, – įspėja pašnekovas.
Ši siena ir taip buvo mirusi
Pasak V. Gigevičiaus, net iki apribojimų įvedimo pasienio perėja buvo naudojama retai.
„Vadinu ją mirusia siena. Per dieną praleisti trisdešimt vilkikų iš bendros eilės – tai pasityčiojimas. Ši siena ir taip buvo mirusi, čia praktiškai niekas nevažiuodavo. Mes visi išvažiuodavome per Brestą, per Latviją. O dabar – su visais fejerverkais uždaryti sieną ir užsukti mums deguonį, taip mus apgauti – tai yra žiauru“, – sako jis.
Logistikos įmonės vadovas pažymi, kad vežėjai nenori konflikto eskalavimo, bet yra pasirengę imtis veiksmų, jei jų niekas neišklausys. Jis pabrėžia, kad vežėjai ketina veikti taikiai.
„Net jei mūsų Vyriausybė priėmė neteisingą sprendimą ir tiesiog nežino, kaip išbristi iš šios duobės, mes esame pasirengę taikiomis protesto akcijomis, ne streikais, o būtent taikiomis protesto akcijomis padėti jai iš jos išbristi. Mes nesame prieš Vyriausybę – mes norime, kad Vyriausybė mus išgirstų. Mes norime ramiai dirbti. Mes nieko iš nieko neprašome“, – tvirtina pašnekovas.
V. Gigevičiaus nuomone, Vyriausybė turi pripažinti klaidas ir persvarstyti krizę sukėlusius sprendimus.
„Manau, kad geriausias sprendimas šioje situacijoje būtų atverti sienas ir pripažinti klaidas. Kiekvienas gali klysti. Mes taip pat esame žmonės ir suprantame, kad galbūt kai kurie žingsniai buvo neapgalvoti, galbūt į kažką nebuvo atsižvelgta. Tiesiog reikia sutelkti drąsą ir pripažinti, kad vis dėlto tai buvo klaida“, – sakė logistikos įmonės vadovas.
Budrys: sienos atidarymas kol kas neįmanomas
Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai nurodžius surengti derybas su Lietuvos pareigūnais siekiant normalizuoti padėtį pasienyje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad, kalbėdamas apie derybas, Minsko režimas, draudžiantis Lietuvos sunkvežimiams kirsti sieną, klaidina.
Pasak užsienio reikalų ministro, siena gali būti atverta, kai Baltarusija, nekontroliuojanti kontrabandinių balionų srauto į Lietuvą, nustos eskaluoti savo veiksmus „iki karštų fazių ribos“.
„A. Lukašenka ima įkaitų ir bando persukti visą situaciją į kažkokį neva derybų reikalaujantį nesutarimą, tai yra klaidinanti visus žinia. Nes esmė yra tai, kad pradėta buvo hibridinė ataka. Kaip mes išsispręsim šitą situaciją? Kai A. Lukašenka nustos mums trikdyti oro eismą, nustos kelti NATO grėsmę, jis kelia Europos Sąjungai grėsmę, jis yra ant ribos eskalacijos net iki karštų fazių. Kai jis nustos tai daryti, mes tada galėsime atidaryti sienas“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.
Premjerės patarėjas: Baltarusija nesutinka atidaryti koridoriaus
Nepaisant Baltarusijos valdžiai išsakytų Lietuvos prašymų leisti jos sunkvežimiams grįžti per laikinai uždarytus Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus, Lietuvos ministrės pirmininkės patarėjas sako, kad Minskas nesutinka atidaryti evakuacijos koridoriaus.
„Šiandien buvo gautas Baltarusijos pasienio tarnybos vadovo atsakymas į Lietuvos raštą. Sutikimas atidaryti evakuacijos koridorių Lietuvos ir Europos vežėjams nebuvo gautas, mūsų įmonės lieka įkaitėmis“, – teigiama Igno Algirdo Dobrovolsko komentare žiniasklaidai.
„Lietuva ne kartą pabrėžė, kad mūsų sienos yra atviros mūsų ir Europos vežėjams, ir tik Baltarusija, kuri nesugeba susidoroti su kontrabandą gabenančiais oro balionais, keliančiais grėsmę mūsų civilinei aviacijai, sukelia ir stiprina eskalaciją“, – pridūrė jis.
Pasak jo, bet kuriuo atveju Baltarusijos raštas bus išnagrinėtas, tačiau pirmiausia reikia nutraukti hibridinę ataką prieš aviaciją ir Lietuvos piliečių saugumą.
Ruginienė: pernelyg emocingas vežėjų požiūris yra šiek tiek neteisingas
Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijoje įstrigo apie tūkstantį sunkvežimių ir puspriekabių, o nepatenkinti vežėjai svarsto galimybę blokuoti kelius Lietuvoje, premjerė mano, kad tokia priešiškose šalyse dirbančio verslo reakcija yra perdėta ir neteisinga.
Inga Ruginienė pabrėžė, kad vežėjai turėjo įvertinti galimus rizikos veiksnius ir jiems pasirengti.
„Vežėjų perdėtas emocinis fonas yra šiek tiek nesąžiningas. Apie tai (Minsko reakciją į uždaromą sieną – BNS) kalbėjome, sakėme, kad reikia tam ruoštis“, – trečiadienį LRT radijo eteryje sakė I. Ruginienė.
„Tikrai skaudu dėl tokios situacijos, bet klausimas toks – jei mūsų verslas turi verslo santykių su Baltarusija ar Baltarusijai, Rusijai prijaučiančiomis šalimis, jis turi įsivertinti riziką“, – pridūrė ji.
I. Ruginienė pabrėžė, kad vežėjai žinojo apie Vyriausybės planus uždaryti sieną, todėl turėjo laiko pasiruošti.
Ji taip pat paragino Lietuvą supratingai atsižvelgti į būtinybę imtis priemonių valstybės saugumui užtikrinti.
