2024-uosius galingesnių elektrinių paspirtukų, žoliapjovių, traktoriukų ir kitų panašių transporto priemonių savininkai pasitiko su pokyčiais. Seimas nusprendė, kad jas reikia apdrausti privalomuoju draudimu kaip ir automobilius. Draudikai LRT.lt tikino jau sulaukiantys pirmųjų klientų užklausų, visgi didesnio susidomėjimo laukiama pavasarį.
Išplėtė draudžiamų transporto priemonių sąrašą
Seimas praėjusių metų pabaigoje pritarė Finansų ministerijos įregistruotiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta į privalomų drausti objektų sąrašą įtraukti daugiau judėjimui skirtų neregistruotinų transporto priemonių.
Taip pat skaitykite
Priimtais pakeitimais numatyta, kad nuo sausio 1-osios turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.
Tai reiškia, kad turi būti draudžiami elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai, riedžiai, žoliapjovės, traktoriukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios nurodytus greičio ir svorio kriterijus.
Neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą.
Laukia draudikų pasiūlymų
Aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Ecoservice“ Technikos ir logistikos departamento direktorius Andrius Keblys portalui pripažino, kad įsigaliojusios įstatymo pataisos aktualios jų verslui.
Nors pašnekovas tikino nenorintis atskleisti, kiek jų autoparke yra tokių transporto priemonių, kurias nuo šiol reikės apdrausti, tačiau pažymėjo, kad jau kreipėsi į bendrovei atstovaujančią draudimo brokerę prašydami pateikti galimus draudimo pasiūlymus.
„Kainų negalime detalizuoti, jų draudikai dar nėra pateikę. Šis draudimas mūsų įmonei aktualus tik šiltuoju sezonu, šiuo metu neregistruotinos transporto priemonės, kurios nuo šiol turėtų būti draudžiamos, nėra naudojamos“, – kalbėjo A. Keblys.
O štai analogiškas paslaugas teikiančios įmonės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė LRT.lt pabrėžė, kad naujasis įstatymas bendrovei nėra aktualus, nes jos naudojama technika iki šiol ir taip buvo apdrausta.
„Visa bendrovės naudojama technika buvo draudžiama ir prieš įsigaliojant šiam sprendimui, todėl dėl įteisinto reguliavimo nesusidursime su jokiais pokyčiais“, – pridūrė ji.
Sulaukė pirmųjų užklausų
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius kalbėjo, kad nors pareiga tokio tipo transporto priemones drausti įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, įmonė jau gauna klientų pasiteiravimų ir netgi yra sudariusi keletą sutarčių.
„Pastebime, kad kol kas labiau aktyvūs yra fiziniai asmenys. Tikėtina, jog didesnio aktyvumo ir užklausų sulauksime, kai prasidės minėtų transportų priemonių eksploatavimo sezonas“, – teigė jis. ERGO atstovas patikino, kad plačiau apie minėtų transporto priemonių draudimo kainas komentuoti negali.
Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą draudikams duota per mažai laiko pasirengti įstatymo pataisų įgyvendinimui, R. Pocius pažymėjo, kad kol kas jokių kliūčių nekilo.
„Įstatyme aiškiai nurodyti transporto priemonių techniniai duomenys, kurias iš jų reikia drausti. Šiuo atveju dviprasmybės nėra, nes yra nurodytas transporto priemonės aiškus ir konkretus greitis bei svoris. Nemanome, kad šiuo atveju būtų sunku atskirti, ką drausti, o ko – ne.
Daugeliu atveju tokių transporto priemonių techninius duomenis galima rasti ir internete. Galbūt šiek tiek neįprasta gali būti nukentėjusiems išgirsti iš kaltininko, kad jo paspirtukas ar technika yra drausta, tad dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į draudimo įmonę“, – nurodė jis.
Domisi ir įmonės
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ transporto draudimo produktų vadovas Baltijos šalims Mantvydas Buta LRT.lt taip pat teigė pastebintis, kad klientai pradeda domėtis neregistruotinų transporto priemonių, įskaitant elektrinius paspirtukus, draudimu.
„Jau sudarėme draudimo sutarčių dėl tokių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, tačiau kol kas prašymų nedaug. Manome, kad tai sezono įtaka – žiemą, ypač šiomis dienomis, tokios priemonės nėra aktualios. Gali būti, kad nemaža dalis klientų suskubs rūpintis draudimu prasidedant aktyviam tokių transporto priemonių naudojimo sezonui“, – svarstė jis.
Anot M. Butos, šiuo metu dėl draudimo sutarčių sudarymo daugiausia kreipėsi pavieniai asmenys, norintys apdrausti elektrinius paspirtukus ir panašias transporto priemones. Taip pat sulaukiama klausimų ir iš juridinių klientų.
Nors pašnekovas neįvardijo konkrečių skaičių, tačiau atskleidė, kad apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į įvairius veiksnius, susijusius su konkrečiu valdytoju ir norima apdrausti transporto priemone, įskaitant transporto priemonės tipą ir jos naudojimo paskirtį.
M. Butos teigimu, įtaką draudimo įmokai daro ir kliento pasirinktos draudimo sąlygos, pavyzdžiui, klientas gali pasirinkti tinkamiausią draudimo sutarties laikotarpį ir sutartį sudaryti tik keliems mėnesiams.
Ateityje įmokų dydžiai gali išsiskirti
„Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas taip pat patvirtino, kad bendrovė sulaukia užklausų dėl minėtų transporto priemonių draudimo. Pašnekovo teigimu, iki šiol didžiąją dalį užklausų draudikas gauna iš pavienių fizinių asmenų, tačiau sulaukiama ir užklausų iš įmonių, kurios pardavinėja arba remontuoja elektrinius paspirtukus.
A. Tumėnas pažymėjo, kad priimta tvarka iš esmės yra aiški, tačiau tam tikrų niuansų ją įgyvendinant išlieka.
„Vertinant bendrai, reglamentavimas yra pakankamai aiškus, tačiau dėl papildomai įtrauktų transporto priemonių draudimo praktinis pritaikymas nėra visiškai paprastas, nes jos neturi valstybinių numerių ar vienodo formato identifikacinio žymėjimo“, – pridūrė jis.
Pasak draudiko atstovo, kalbant apie kainas, šiuo metu didelio skirtumo tarp neregistruotinų transporto priemonių (elektrinių paspirtukų, riedžių, žoliapjovių ir pan.) draudime nėra, tačiau laikui bėgant ir gaunant vis daugiau informacijos apie skirtingų priemonių žalas, skirtumų gali atsirasti.
