Seimas antradienį priėmė įstatymą, įpareigojantį privalomuoju draudimu apdrausti daugiau transporto priemonių. Tad nuo šiol teks drausti ne tik automobilius, motociklus, traktorius ir panašiai, bet ir galingesnius elektrinius paspirtukus, riedžius, žoliapjoves. LRT.lt supažindina, kokie pokyčiai laukia.
Išplėtė būtinų apdrausti transporto priemonių sąrašą
Jeigu iki šiol buvo įprasta, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu reikia drausti automobilius, motociklus, priekabas, traktorius ar panašiais transporto priemones, tai Seimas šį sąrašą gruodžio 19-osios sprendimu išplėtė.
Parlamentarai pritarė Finansų ministerijos įregistruotiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta į privalomų drausti objektų sąrašą įtraukti daugiau judėjimui skirtų neregistruotinų transporto priemonių.
„Šio įstatymo nuostatos taikomos transporto priemonėms – kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones.
Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms – motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta. Neįgaliojo vežimėlis pagal šio įstatymo nuostatas nelaikomas transporto priemone“, – rašoma priimtame įstatyme.
Tai reiškia, kad jei asmens turima iki šiol neprivaloma registruoti ir apdrausti mikrojudumo transporto priemonė, pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas gali važiuoti didesniu nei 25 km/h greičiu arba jis sveria daugiau nei 25 kg ir įsibėgėja daugiau kaip 14 km/h, norint išvažiuoti su juo į gatvę, šį nuo šiol teks apdrausti.
Analogiška praktika bus taikoma ir kitoms panašioms transporto priemonėms, tarkime, riedžiams, traktoriukams, galingesnėms žoliapjovėms ir pan.
Padidino maksimalias išmokas
Įstatymu nustatoma, kad neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą bei, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi.
Priimtais pakeitimais taip pat padidintos didžiausios galimos išmokos sumos Lietuvoje: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, didėja nuo 5,2 mln. iki 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą). Jeigu yra padaroma žala turtui, išmokos suma didėja nuo 1 mln. iki 1,3 mln. eurų.
Be to, įstatyme įtvirtinta, kad informacija apie eismo įvykį gali būti pateikiama ne tik per apžiūrą, bet ir nuotraukomis, vaizdo įrašais.
Galiausiai, siekiant apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus, įstatyme įteisintos aplinkybės, kai draudimo išmoka nukentėjusiajam mokama ir tuo atveju, jeigu draudimo įmonei, kurioje kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra iškelta bankroto byla arba priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl bankroto.
Tokiu atveju pareigą mokėti draudimo išmoką perima Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras.
