Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas – eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas. Vis dėlto, šia galimybe Lietuvoje panorę pasinaudoti vairuotojai nusivilia, mat, anot jų, šioji galimybė – įregistruoti dešiniavairį automobilį – labiau teorinė nei realiai įgyvendinama, todėl to padaryti niekam nepavyksta.
Patikėjo, kad įmanoma, tačiau nusivylė
Galimybe Lietuvoje įregistruoti jau turimą automobilį susigundė ir prieš 4 metus į Lietuvą gyventi persikėlęs airis Steve‘as Faganas. Dar gyvendamas Londone, prieš 7 metus, vyras įsigijo „Toyota Altezza“, kurią, besikraustydamas gyventi į gyvenimo draugės gimtąją šalį – Lietuvą, atsivežė kartu. Vyras pasakojo, kad planas buvo paprastas – įgyvendinti visus reikalavimus, kurie keliami dešiniavairėms transporto priemonėms Lietuvoje ir čia automobilį įregistruoti. Vis dėlto, pradėjus planą įgyvendinti, paaiškėjo, kad viskas ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti.
„Išnagrinėjau visus dokumentus, įsigilinau į visus reikalavimus ir jų paisydamas įsigijau reikiamą įrangą bei ją įmontavau automobilyje. Internete radau netgi kai kurių įrangos elementų nuotraukų, kurios buvo prisegtos kaip pavyzdžiai, kokia įranga turi būt naudojama, todėl įsigijau identiškų prekių. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga išgirdau griežtą „ne“. Man pasakė, kad įranga yra netinkama. Išgirdęs tokį pareiškimą bandžiau parodyti, kad ji yra identiška tai, kuri pavaizduota reikalavimuose esančiose nuotraukose, tačiau techninės apžiūros centre man paaiškino, kad tai yra ne tai, ko reikia.
Po kurio laiko įrangą pakeičiau kita ir vėl užsiregistravau į techninę apžiūrą, tačiau tą kartą vėl išgirdau, kad įranga netinka. Tiesa, tą kartą darbuotojas man atnešė ir papildomą dokumentą, kuriame buvo nurodyta dar daugiau reikalavimų, kuriuos privalau įvykdyti, jei noriu automobilį įregistruoti Lietuvoje. Pradėjęs juos skaityti supratau, kad tai įgyvendinti – neįmanoma“, – pasakojo S. Faganas.
Darbuotojas paragino nebandyti
Pašnekovas aiškino, kad antrą kartą apsilankęs „Tuvlitoje“ jis išsiaiškino, kad tokie pat įrangos reikalavimai yra keliami ir Latvijoje, todėl įsigijo visą įrangos paketą, kuriame buvo tiek veidrodėliai, tiek kamera ir ekranas. Viską sumontavęs automobilyje vyras dar kartą nuvažiavo į techninės apžiūros centrą, kur dar kartą išgirdo neigiamą atsakymą, tik šį kartą – ne dėl įrangos specifikacijų, o dėl jos sumontavimo.
„Tą kartą įmonės darbuotojas man paaiškino, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Dar vienas neigiamas atsakymas nuvylė ir aš jau buvau pasiruošęs iš apžiūros centro išvažiuoti, tačiau tuomet mano draugas dar kartą kreipėsi į darbuotoją ir paklausė, ką galime padaryti, kad automobilis būtų pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus? Tuomet išgirdome svarbiausią atsakymą. Darbuotojas paaiškino, kad nesvarbu, kad ir ką aš daryčiau, automobilis vis tiek niekada nepereis techninės apžiūros“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas pridurdamas, kad dabar automobilis jau beveik 2 metus tiesiog stovi garaže, nes jis ne tik negali jo eksploatuoti Lietuvoje, tačiau ir grąžinti į Jungtinę Karalystę.
Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad absurdiška yra ne tik nustatyta tvarka, tačiau ir keliami reikalavimai įrangai, mat sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško. Jis teigė, kad vairavimas veikiant šiai įrangai prilygsta jausmui, lyg automobilyje visą laiką veiktų televizorius.
„Akivaizdu, kad tie žmonės, kurie numatė tokius reikalavimus, šios įrangos nė netestavo ir apskritai į tai nesigilino. Vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje. Tai reiškia, kad kai kurie numatyti reikalavimai netgi neegzistuoja, jie tiesiog įtraukė itin daug įvairių nurodymų, kad žmonės tiesiog nebandytų šių automobilių registruoti.
Suprantu, kad baiminamasi dėl eismo įvykių rizikos, tačiau galima būtų numatyti, kad tokių automobilių vairuotojai turėtų specialius vairuotojo pažymėjimus ir būtų perėję papildomus mokymus. Galėtų būti priimta, kad tokiems vairuotojams civilinės atsakomybės draudimas būtų brangesnis, tačiau taip aklai viską uždrausti – beprotybė“, – negailėdamas kritikos aiškino vyras.
Draudimą pakeitė teorinės galimybės
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. Pagrindinis jų motyvas – pažeidžiamas laisvo prekių judėjimo principas.
2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, leidusios registruoti automobilius, kurie yra pritaikyti važiuoti kairiąja kelio puse, arba kitaip, turintys vairą dešinėje pusėje.
„Tuo metu tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pateikė šūsnį argumentų, kodėl atsisakoma įsileisti dešiniavairius automobilius. Buvo paaiškinta, kad mūsų šalies keliai ir kita infrastruktūra nėra pritaikyta nuolat važinėti tokiomis transporto priemonėmis, todėl didesnis jų skaičius neišvengiamai pablogintų bendrą eismo saugumo situaciją.
Tai reiškia, kad į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau“, – aiškino D. Ragelis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų. Jis pastebi, kad eismui kaire kelio puse pritaikyti automobiliai kur kas intensyviau apšviečia kairį kelkraštį, todėl atsidūrę Lietuvos rinkoje neišvengiamai akintų atvažiuojančius iš priekio.
Įžvelgė daug rizikų
Ekspertas taip pat pasidalijo, kad draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) buvo paskelbusi tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30–40 proc. didesnė palyginti su automobiliu, pritaikytu eismui dešiniąja kelio puse.
„Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas, iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. Pereinamojo laikotarpio metu, pakeitus automobilių parką į kairiavairį, tradiciškai pavyzdingu eismo saugumu garsėjančioje šalyje buvo užfiksuota tikra avarijų epidemija: per eismo nelaimes žuvusiųjų padaugėjo apie 50 proc.“ – aiškino „Transekstos“ atstovas.
Įteisinti registravimą norėjo dėl lobių Didžiojoje Britanijoje
D. Ragelis taip pat pabrėžia, kad neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, kurie numatė, kad nusprendę važinėti dešiniavaire mašina turėtų sumokėti gerokai didesnius registracijos mokesčius, pirkti brangesnius civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus. Anot jo, svarbu ir tai, kad absoliuti dauguma didžiųjų automobilinių valstybių vairuotojų patys supranta, jog važinėti kitokios konstrukcijos automobiliais yra nepatogu ir nesaugu, todėl tokios problemos ten iš esmės nėra.
„Tuo metu Lietuvos verslininkai, siekę atverti kelius dešiniavairiams automobiliams, visas šias įžvalgas vertino skeptiškai. Esą nesusidoroti su tokiomis paprastomis manevravimo užduotimis gali tik patys didžiausi nevykėliai ir su eismo saugumui tai neturi nieko bendra.
Galima spėti, kad tokią jų poziciją lėmė „atradimai“ Didžiojoje Britanijoje: naudoti automobiliai čia beveik trečdaliu pigesni nei analogiško amžiaus ir būklės mašinos kitose Europos šalyse. Kodėl? Logiškiausias paaiškinimas – itin kukli nenaujų dešiniavairių automobilių paklausa ir su tuo susiję kainų skirtumai. Beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse, todėl transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, galėtų būti patrauklios nebent Japonijoje, Indijoje, Australijoje, Indonezijoje, Tailande ar pustuzinyje Afrikos valstybių. Vienos jų turi sočiai savų senienų, kitos – pernelyg toli, trečios pernelyg neturtingos, kad būtų patrauklu organizuoti prekybą britiškomis mašinomis.
Lietuva, tuo metu neturėjusi absoliučiai jokios transporto parko formavimo politikos, atrodė kaip itin patrauklus senų automobilių eksporto kanalas, todėl ES direktyvose atradę nuostatas, jog negalima uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių, Lietuvos valdžios institucijas – tuometinę Valstybinės kelių transporto inspekciją (dabar – Lietuvos transporto saugos administraciją), „Regitrą“ bei Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijas apskundė visoms įmanomoms institucijoms. Ginčai galiausiai baigėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) numatytomis pataisomis, kurios apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.“, – istoriją, kaip buvo priimti dabar galiojantys reikalavimai priminė D. Ragelis.
To įgyvendinti dar niekam nepavyko
Ekspertas pripažino, kad atsižvelgiant į numatytą tvarką, įregistruoti dešiniavairį automobilį Lietuvoje teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai nebuvo nė vieno, kuris jį perdirbtų ir išlaikytų nurodytus reikalavimus.
„Svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo minėtos 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas ne vienas dešiniavairis automobilis – keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros. Taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų“, – priežastis, kodėl šių automobilių įregistruoti nepavyksta, įvardija D. Ragelis.
Išimtis – istoriniams automobiliams
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 – istorinių, 21 – kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. ir 1 laikiną registraciją turintis automobilis, priklausantis diplomatui.
„Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Taip pat nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Taigi, norint įregistruoti tokį dešiniavairį automobilį, „Regitroje“ reikia pateikti ekspertizės pažymą, kuri patvirtintų papildomos netiesioginio matymo įrangos sumontavimą.
Pastebėtina, jog jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Taigi, atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą. Taip pat būtinas galiojantis draudimas bei techninė apžiūra“, – aiškino „Regitros“ atstovė.
Tvarka gali būti tobulinama, tačiau niekas nesiskundė
Eglė Kučinskaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, teigė, kad dešiniavairiams automobiliams keliami reikalavimai yra išties dideli, todėl norintiems registruoti tokias transporto priemones patarė iš anksto konsultuotis su techninės ekspertizės įmonių ekspertais bei susipažinti su reikalavimais dar iki transporto priemonės perdirbimo ar net įsigijimo.
Ji nurodė, kad reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Paklausus, kodėl šie reikalavimai yra tokie griežti, E. Kučinskaitė nurodė, kad tokia tvarka buvo numatyta įvertinus galimus pavojus.
„Esminis pavojus yra tai, kad Lietuvoje esanti susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse, todėl vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga. Ši rizika – tai mažesnis vairuotojo matomumo laukas, daug sudėtingiau ir pavojingiau lenkti, atlikti posūkį į kairę ir kitus manevrus, vairuotojų įgūdžių vairuoti tokias transporto priemones trūkumas, prastesnis kelkraščių apšvietimas ir kt.“, – aiškino E. Kučinskaitė.
Specialistė nurodė, kad iki šios dienos LTSA dėl galiojančios dešiniavairių transporto priemonių perdirbimo tvarkos nėra sulaukusi nusiskundimų, todėl artimiausiu metu pakeitimų nėra numatyta, tačiau pabrėžė, kad LTSA yra atvira pasiūlymams bei diskusijoms dėl esamos tvarkos tobulinimo.
