Pasaulio lietuvių balsas

2020.04.03 09:13

Argentinos miestelyje norinčių apsigyventi Lietuvoje netrūksta: siekia pilietybės ir uoliai mokosi kalbos

Ignas Krupavičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2020.04.03 09:13

Nedideliame, dar „imigrantų miestu“ vadinamame Berise, veikia dvi lietuvių draugijos – „Nemunas“ ir „Mindaugas“. Entuziastingai nusiteikę jaunuoliai ten ne tik šoka, bet nemažai jų siekia Lietuvos Respublikos pilietybės ir nori gyventi protėvių žemėje.

Valanda automobiliu nuo Buenos Airių ir galite atsidurti miestelyje, kuriame buriasi šios dvi draugijos. Čia gyvenantys tautiečiai Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga pastatė „Rūpintojėlį“, prie kurio per svarbias valstybines šventes gausiai renkasi žmonės.

„Imigrantų miestu“ vadinamame Berise – šokių pynės lietuvių draugijos susibūrimuose ir LR pilietybės siekis

Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininkė Miriam Griszka apgailestavo, kad daugeliui argentiniečių lietuviai, dėl šviesos odos ir plaukų, labiau primena rusus, nes daug kas vis dėlto nežino, kur yra Lietuva.

„Aš taip noriu gyventi Lietuvoje. Man patinka (Lietuvoje). Mano bobutės ir seneliai lietuviai. Aš esu lietuvaitė. Pirmiau išmokau (kalbėti) lietuviškai, o ne ispaniškai“, – pasakojo M. Griszka.

„Iki paryčių“, „Malūnas“, „Linksma polka“... Tai tik keletas lietuvių liaudies šokių, kuriuos atlieka lietuvių draugijos „Nemunas“ šokių kolektyvas „Inkaras“. Jaunuoliai net ir per vasaros atostogas mielai susirenka pasisukti už parankių.

Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ šokių kolektyvo vadovas Nicolas Carbera Dulke sako, kad taip pat norėtų gyventi Lietuvoje, tačiau gyvenimo pagrindą jau turi Argentinoje.

„Buvau Lietuvoje metus (ir) norėčiau ten gyventi. Kartais sunku spręsti. Čia mes gimėme (ir) viską čia turime, o Lietuva labai toli, bet dabar yra galimybė. Daug (kas jau) turi pilietybes. Reikia sugalvoti ir išvažiuoti. Turiu draugų, kurie dabar jau gyvena Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Jam pritarė ir Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ šokių kolektyvo šokėja Marianela Siperkaitė. Mergina mokėsi lietuvių kalbos savarankiškai, nes jos šeimoje niekas nebekalba lietuviškai. Tiesa, neseniai jai suteikta ir Lietuvos pilietybė.

„Norėjau susikalbėti su lietuviais, suprasti. Mano šeimoje niekas nekalba lietuviškai. Senelis pamiršo (kalbą). Tik dainuoja, bet nieko nesupranta. Prosenelių nepažįstu“, – apie priežastis, paskatinusias išmokti protėvių kalbą, pasakojo jauna mergina.

Ji metus Vilniaus universitete mokėsi lietuvių kalbos, o dabar jos jau moko kitus, pasakoja apie mūsų šalies kultūrą ir žmones.

Dar vienas lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis mano, jog svarbus ne įrašas pase, kuris tėra popierius, o pats jausmas. „Neturėsiu pilietybės – nieko tokio. Svarbiausia savanoriškai dirbti lietuvybės labui ir prisistatyti lietuviu“, – sakė jis užtikrintai.

Jis turi ir tautinės lietuvių juostos motyvo tatuiruotę bei nors pats yra iš mišrios šeimos, sako, kad širdyje save laiko visišku lietuviu. Darbe kolegos argentiniečiai jį taip pat jau praminė lietuviu.

Pašnekovas taip pat pasidalijo ir džiugia žinia. Nuo gegužės bus atnaujinamos ir jo 15 metų vestos laidos „Ecos de Lituania“ – „Lietuvos aidai“ transliacijos.

Skaičiuojama, kad dabar Argentinoje, kurioje tilptų 43 Lietuvos, lietuviškų šaknų turi iki 200 tūkstančių žmonių, o septyniose vietos draugijose buriasi iki pusantro tūkstančio narių.

Plačiau – „Labas rytas, Lietuva“ laidoje.

Tai jau antrasis pasakojimas iš ciklo „Pasaulio lietuviai Argentinoje“.

Taip pat skaitykite

Naujausi