Po 22 metų XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas, rašoma Šokių šventės organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Neabejojama, kad tai bus didžiausias lietuvių suvažiavimas už Lietuvos ribų. Laukiama itin didelio skaičiaus šokėjų ir svečių iš Europos, Kanados, Pietų ir Šiaurės Amerikos. Plačiau apie šventę – pokalbis su XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės organizatore Giedre Elekšyte-Knieža.
– Giedre, nusakykite trumpai XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės temą ir viziją.
– Labai džiaugiamės, kad po 22 metų šokių šventė grįžta į lietuvių diasporos sostinę Čikagą. Istoriškai šventės visada vykdavo Čikagoje, vienais metais buvo Kanadoje, po to pradėjo keliauti: vyko Los Andžele, Bostone, Baltimorėje ir Filadelfijoje.
XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės temą įkvėpė JAV lietuvių bendruomenės 70-mečio proga sukurtas himnas „Tarp dviejų krantų“, puikiai atspindintis kiekvieno emigranto nuotaikas, kai kiekvieną dieną pasitinka su mintimis apie tėvynę, šeimą, bet gyvena svečioje šalyje. Regis, žinai ir seki, kada saulė teka anapus Atlanto ir kada ji leidžiasi čia, pas mus vakaruose. Plačiau apie pačią šventės viziją papasakojo Šokių šventės meno vadovė Sigita Barysienė. Iš organizacinės pusės galiu pasakyti, kad bus visko visiems, įvairiems skoniams ir įvairaus amžiaus lankytojams.
– Kur šventė vyks? Kokius renginius apims?
– Pati šventė vyks 2019 metais pastatytoje DePaulo universiteto „Wintrust“ arenoje. Labai smagu dirbti tokiose erdvėse, kai viskas nauja, pastatyta pagal naujausias technologijas. Kontraktas su didžiausiu pasaulyje „McCormick“ parodų centru pasirašytas jau prieš trejus metus. Vietiniai Čikagos lietuviai puikiai žino šį centrą dėl kasmečių automobilių parodų. Taip pat pasirašytos sutartys su dviem šalia esančiais viešbučiais „Marriott“ ir „Hyatt“.
Šventiniai renginiai prasidės jau penktadienio vakarą. Bus pristatytas miuziklas „Lituanica“, pasakojantis Dariaus ir Girėno istoriją, kuri puikiai atitinka temą „Tarp dviejų krantų“. Jaunimui organizuojame Susipažinimo vakarą.
Labai įdomus faktas, kad miuziklas vyks lietuvio vardu pavadintoje „Arie Crown“ salėje. Įsivaizduokit, Čikagos miesto centre salė, pavadinta lietuvio vardu, ir niekas nieko apie ją nežino! Šiuo metu suradome Crownų šeimos palikuonę ir norime su ja pabendrauti.
Penktadienį ir šeštadienį, kol šokėjai repetuos, vyks didelė ir gausi mugė, veiks įvairios parodos, knygų pristatymai, bus rodomi dokumentiniai filmai, vyks kūrybinės dirbtuvės. Šeštadienio renginių programą užbaigs Susipažinimo vakaras. Turiu didelę svajonę ir labai noriu šį vakarą padaryti nemokamą.
Mūsų išeivijos šventės yra unikalios: jas rengia savanoriai, kurie tam, kad ši šventė įvyktų, be atlygio dirba ketverius metus. Tik savanorių ir dosnių aukotojų dėka ši šventė vyksta. Tuo metu visi šokėjai patys apmoka kelionės bei apgyvendinimo išlaidas ir registracijos mokestį, prie šių išlaidų dar prisideda visokie renginiai bei pokyliai. Kaip minėjau, tyliai svajoju, kad rastume rėmėjų, kurie padėtų šią svajonę išpildyti, kad visi kartu galėtų susiburti ir dainuoti lietuviškas dainas, neskaičiuodami dar vieno papildomo bilieto išlaidų.
Sekmadienį pradėsime 5 km bėgimu nuostabia Mičigano ežero pakrante. Po jo – mišios Čikagos miesto pagrindinėje Katedroje, ir tuomet visi keliai ves į pagrindinį Šokių šventės pasirodymą. Vakarą užbaigsime pokyliu nuostabioje salėje su vaizdu į ežerą.
– Kiek grupių ir šokėjų laukiate?
– Šokėjų registracija jau senokai baigta, bet dar tikslinami sąrašai. Galiu tik pasakyti, kad tokio gausumo šventė buvo tik 1992 metais.
– Ar šventės metu numatoma dar kokių nors renginių Čikagoje?
– Prie visų minėtų renginių dar norėčiau pridėti kelis, ypač įdomius iš toliau atvykstantiems. Be ekskursijų po nuostabaus grožio Čikagos miestą, yra planuojamos ekskursijos po lietuviškas vietas, kurių Čikagos apylinkėse itin gausu. Taip pat bus galima užsisakyti pasiplaukiojimą ežere laivu „Odyssey“, nes jis prisišvartuos tiesiai prie pastato, kur vyks visos pagrindinės šventės.
– Kaip išsirinkta vieta? Kas buvo pirma – višta ar kiaušinis, tai yra ar pirma gimė šventės sumanymas ir ieškota jai pačios geriausios vietos? O gal pirma pasirinkta vieta ir tada bandoma šventę priderinti?
– Šokių šventes rengia net trys organizacijos: JAV lietuvių bendruomenė, Kanados lietuvių bendruomenė ir Lietuvių tautinių šokių institutas (LTSI). Didžiausias šventės mecenatas jau daug metų yra Lietuvių fondas. JAV lietuvių bendruomenė renka miestą, o LTSI skiria meno vadovą, kurį tvirtina bendruomenė. JAV lietuvių bendruomenė išrinko miestą, o patalpas aš seniai buvau nužiūrėjusi, nes, rengdama įvairius renginius, esu apvažiavusi daugybę salių, tik ne visos įperkamos. Šis renginys tiesiog buvo idealus visam „McCormick“ paviljonui, kuris yra labai atsinaujinęs ir patogioje vietoje.
– Kiek padeda ankstesnių švenčių patirtis, švenčių rengimo išeivijoje tradicija?
– Drąsiai galiu sakyti, kad švenčių patirtis niekur nedingo, bet mes negalime atsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo. Be to, norisi sukurti tikrai neeilinę trijų dienų ir trijų naktų patirtį.
Kartais juokauju, kad ta mano patirtis labai plati. Pati daug metų šokau tautinius šokius, esu tautinių šokių grupės „Suktinis“ vadovė. Visi penki šeimos nariai šoka, tai puikiai suprantu, ką patiria šokėjai, grupių vadovai bei šeimos, kurioms tikrai brangu atvykti su penkiais ar daugiau asmenų į tokią šventę.
Baltimorės šventėje buvau kūrybinės grupės dalimi, todėl puikiai dirbame su šios šventės kūrybine grupe ir iki šiol palaikome visus jų sprendimus. Dvi kadencijas ėjau JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkės pareigas, tad puikiai esu susipažinusi su vidiniais organizacijos reikalais bei tarpvalstybiniais ryšiais, su komanda esame surengę ne vieną milžinišką renginį Čikagoje. Aš be proto myliu lietuvių tautinį šokį ir matau, kaip švenčių metu spindi žmonių akys bei širdys.
– Pristatykite savo komandą – XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės organizavimo komitetą. Kaip pasiskirstėte pareigomis?
– Labai džiaugiuosi, kad šio beprotiško iššūkio kelionėje su manimi dirba labai stipri specialistų komanda. Jie aukoja savo laiką be jokio užmokesčio.
Pagrindinis komandos narys – tai mano vyras Algirdas, kurio patarimo klausiau, kai buvau kalbinama imtis šių pareigų. Tikrai nesinori jo palikti paskutinėje eilutėje prie padėkų, nes tik jo dėka aš galiu imtis tokio darbo, dėl jo begalinio supratimo auginant tris vaikus. Jis vis pajuokauja, kad manė, jog baigėsi mano kadencija JAV lietuvių bendruomenės Kultūros taryboje, bet darbo visiškai nesumažėjo.
Šiandien šventę kuria labai didelė komanda. Pirmieji darbai, t. y. kontraktai, buvo pasirašyti nenuilstančio Rimo Domanskio, Jono Howeso, Izabelės Howes ir Gyčio Mikulionio dėka. Gytis taip pat yra atsakingas už viešbučius. Žinant, kokios išlaidos laukia iš Lietuvos atskrisiančių šokėjų, pigesnių nakvynės vietų paieškomis rūpinasi Augustė Vekterytė.
Daina Miežlaiškis – mano dešinioji ranka. Šokių šventės organizaciniame komitete Daina yra tas žmogus, kuris žino viską.
Už reklaminės medžiagos kūrimą ir gamybą atsakinga Skaistė Bosas. Oficiali 2026 metų Šokių šventės fotografė – Giedrė Gomes. Ji subūrė fotografų komandą, kuri įamžins gražiausias šventės akimirkas.
Renginio iždininke sutiko būti Kristina Petraitienė. Rėmėjų paieška ir lėšų rinkimu šventei rūpinasi Paulius Komskis, Aistė Veldė, Vaiva Ginaitytė Reiter ir Gaja Milevičius. Jų tikslas – pritraukti kuo daugiau paramos, kad ši šventė būtų įsimintina ir kokybiškai įgyvendinta. Paulius sukūrė patogią aukojimo platformą, per kurią galima lengvai skirti paramą.
IT specialistas Juozas Kazlauskas kuria Šokių šventės interneto svetainę. Joje rasite istorinių faktų apie mūsų šventes, šokių programą, informaciją apie partnerius bei galimybę prisidėti prie renginio finansinės paramos. Šokėjų registracija rūpinasi Vilija Kirvelaitis, turinti ilgametę patirtį ir ne kartą organizavusi dalyvių registraciją ankstesnėse šokių šventėse.
Kaip visada šokių šventėje vyks lietuviška mugė. Ja rūpinasi Diana Aleknaitė.
Viktorija Černičenko, M. K. Čiurlionio galerijos direktorė, atsakinga už renginio kultūrinę programą. Ji pasirūpins, kad Čikagos svečiai sužinotų, ką pamatyti, nuveikti ir kur nukeliauti. Žygis Janus rūpinasi garsu ir vaizdu Šokių šventės ir vakaronių metu.
Silvija Basijokaitė liepos 12 d. ryte organizuos simbolinį 5 km bėgimą „Polka Run“. Ji taip pat atsakinga už svečių saugumą, bendradarbiauja su viešbučių, „McCormick“ ir kitų renginių vietų saugumo tarnybomis.
VIP svečių atvykimu rūpinsis Raminta ir Arvydas Urbonavičiai, jiems padės Birutė Jodwalis, Loreta Timukienė, Aistė Veldė ir Vaiva Ginaitytė-Reiter.
Savanorių komandai vadovauja Taiyda Rudaitis-Chiapetta.
Liepos 10 d. prasidės repeticijos, kuriose šokėjai šoks nuo ankstyvaus ryto iki vakaro. Jų maitinimu rūpinsis restorano „Grand Duke’s“ komanda.
Svečių laukia nemažai vakaronių: Jaunimo susipažinimo vakaras, Vadovų pagerbimo vakaras ir iškilmingas banketas. Juos surengti pasiryžusios Rita Pašilė, Aurelija Čekalinas bei Daina Siliūnienė.
Rūta Karčiauskienė, neseniai atvykusi iš Lietuvos, visas tris dienas kvies dalyvius į kūrybines dirbtuves. Dalyvaudami šventėje būtinai aplankykite Rūtos kūrybinę stotelę.
Šventės viešinimu rūpinasi Ieva Komskis, Vaiva Ginaitytė Reiter. Labai rekomenduoju pasekti Šokių šventės „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ puslapius, kur skelbiama naujausia informacija. Taip pat vyksta polkos iššūkis, tad galite pamatyti kūrybiškų ir linksmų šokių grupių pasirodymų.
Prie viešinimo komandos taip pat prisijungė Rasa Statulevičienė ir Loreta Timukienė – jos rašo straipsnius apie šokių šventę ir tautinių šokių grupes.
Kaip matote, tikrai daug žmonių organizuoja Šokių šventę. Esu dėkinga kiekvienam už laiką ir pastangas – šios šventės organizavimas reikalauja daug darbo, ir kiekvieno indėlis yra neįkainojamas.
– Kaip nusakytumėte emocinį šventės užtaisą, jos reikšmę? Ko labiausiai siekiate? Ko gali tikėtis į Čikagą atvykę šokėjai ir žiūrovai?
– Vėjų miestas Čikaga jau seniai tituluojamas diasporos sostine. Todėl rengiant šią šventę labiausiai norisi mūsų didelės bendruomenės susitelkimo. Įtraukta tikrai ne viena organizacija: Pasaulio lietuvių centras, Jaunimo centras, Balzeko lietuvių muziejus, Lituanistikos tyrimų centras, skautai (jie padės gaminant atributiką). Labai smagu, kad ir generalinis konsulas su visa Lietuvos Respublikos konsulato komanda kimba į darbus. Norisi to jausmo, tos vienybės, nes tikiu, kad nereikia laukti kažko blogo, kad tauta galėtų susivienyti, ko šiandien ypač trūksta.
– Be abejo, planuojate pakviesti ypatingų svečių. Jeigu ne per anksti apie tai kalbėti, gal galite paminėti bent keletą jau sutikusių?
– Viena garbingiausių viešnių – tai Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Smagu, kad net neabejodama ji sutiko tapti XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės globėja. Taip pat atvyks ir aukšto rango politikų, pramogų pasaulio atstovų.
– Kokie didžiausi organizacinio komiteto iššūkiai?
– Didžiausias iššūkis – neprisikurti sau dar daugiau darbų (juokiasi). Komanda labai kūrybiška, profesionali ir darbšti. Visos idėjos visada priimamos teigiamai. Jie nemato kliūčių, o tik sprendimus.
Iš tikrųjų sunkiausias darbas yra lėšų rinkimas. Puikiai supratau, kur lendu, bet kai sąmoningai pagalvoji, tai yra per daug atsakomybės savanorių komandai net keletą metų dirbti nemokamai rengiant šį renginį ir, svarbiausia, rinkti lėšas, kad jis įvyktų.
Kartais iššūkis būna uždegti žmogų taip, kaip pats degi! Ne visiems šios šventės rūpi, ne visiems jos yra aktualios, bet liūdniausia, kad šiandien Lietuvos Vyriausybei jos taip pat nelabai rūpi. Lietuvoje Dainų ir šokių šventės skaičiai mažėja, o latviai pagal šokėjų skaičių dvigubai didesnes šventes suorganizuoja, nors yra daug mažesni. Pas mus, išeivijoje, šios šventės auga ir klesti. Tai yra vienintelė šventė, kuri suvienija visų kartų lietuvius ar lietuvių kilmės žmones, išsibarsčiusius visame pasaulyje!
Giedrę Elekšytę-Kniežą kalbino Ramunė Lapas.
