Istorijos

2020.03.31 11:10

Argentinos lietuviai – apie nepamirštamus apsilankymus Lietuvoje ir tautiečių svetingumą

Ignas Krupavičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2020.03.31 11:10

Po Pirmojo pasaulinio karo Argentinoje išsilaipino apie 32 tūkstančius lietuvių – kiek daugiau nei dabar gyvena Mažeikiuose. Nebuvo lengva, bet sunkaus darbo mėsos fabrikuose ir kitose gamyklose lietuviai nebijojo ir, naujajame pasaulyje, tarytum, iš naujo įkvėpė gyvenimo, po truputį įsitvirtino. Tačiau neprarado ir lietuviškumo.

Pavyzdžiui, trys Kordobos lietuviai Antanas, Pablo ir Danielis kiekvieną šeštadienį susitinka toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Šventiškai nusiteikę jie aptaria savaitės įvykius, o artėjant Lietuvos valstybinei šventei, kuria planus, kaip ją paminėti.

Labas rytas, Lietuva I d. Darbo iš namų pliusas – produktyvumą skatinanti muzika, skambanti fone

Anot Antano Yanulio, šiltus jausmus ir meilę Lietuvai įskiepijo į Argentiną po karo atvykę tėvai, kurie niekada nepamiršo savo tėvynės. „Jie mokė mus lietuviškai dainuoti, skaityti, rašyti ir šokti. Deja, ispaniškai mums viskas sekasi lengviau“, – sako jis.

Dar vienam Kordobos lietuviui Pablo Tumosai apie gyvenimą Lietuvos sodžiuje ir gimtosios šalies grožį pasakojo seneliai. Jis sako turėjęs proga tuo įsitikinti, kai pats tris kartus viešėjo Lietuvoje. „Mačiau tuos senovinius, medinės architektūros pastatus, senelių rodytus nuotraukose.

Ir, svarbiausia, tik būdamas Lietuvoje sužinojau, kokie draugiški ir šilti žmonės yra lietuviai. Kaip svetingai jie pasitinka atvykstančius pasisvečiuoti Lietuvos vaikus“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Lietuvą išsyk pamilo ir Zenaida Puteikis. Jai įspūdį paliko tiek Lietuvos gamta, tiek čia sutikti žmonės: „Tie žaliuojantys miškai! O tie medžiai baltais kamienais! Nuostabu! O ežerai, koks grožis!

O mano giminaičiai – pats tikriausias žmonijos lobis. Lietuviai labai draugiški, geraširdžiai ir, vos pasitikę, pirmiausia pasiūlys tau pavalgyti, tada valgyti ir dar kartą valgyti.“

Netrūksta lietuviškų draugijų

Argentinoje įkurta ne viena draugija, kurioje puoselėjama lietuvybė. Sostinės Buenos Airėse yra „Lietuvių susivienijimas“ ir „Lietuvių centras“, BerIso miestelyje „Nemunas“ ir „Mindaugas“, Rosarijuje – „Lietuvių klubas“, Kordoboje – „Lietuvių bendruomenė“, Tandiilyje – „Laisva Lietuva“. O Argentinos pietuose esančiame Patagonijos regione eskelyje yra įsikūręs ir Lietuvos muziejus „Olgbrun“.

Ilgiau nei šimtmetį veikiančios, Buanos Airėse esančios draugijos „Lietuvių susivienijimas“ pirmininkas Raulis Stalioraitis sako, jog šiandien tokia draugija ne mažiau reikalinga nei anksčiau.

„Kadangi mes – sūnai, anūkai, proanūkai – tęsiame ir norime išlaikyti čia Argentinoje lietuvybę. Tai svarbu, nes mūsų krauju bėga lietuviškumas“, – pažymi pašnekovas.

Kai kurie savo ryšį su Lietuvą palaiko ir kitais būdais, pavyzdžiui, tatuiruotėmis. „Lietuvių susivienijimas“ draugijos vicepirmininkės Lauros Metrikis ranką puošia lietuviškas vytis ir Lietuvoje gimusio senelio parašas.

„Mano senelis, gyvendamas užsienyje labai kentėjo. Labai ilgėjosi savo gimtinės. Todėl mano tikslas čia ginti ir saugoti Lietuvą, jos laisvę ir nepriklausomybę“, – tikina ponia Laura.

Netoli bendruomenės namų stovi ir raudonų plytų bažnyčia bei jos kompleksas, kurį statė lietuviai. Tiesa, mirus paskutiniam lietuvių kunigui ir sumažėjus tautiečių mišiose, jis jau perduotas vietos valdžiai.

Minint „Lietuvių susivienijimo“ penkiasdešimtmetį, čia buvo pastatytas kryžius, kuris tapo simbolis ir atminimas šios šventovės įkūrėjams.

Dar vienas lietuvybės ženklas Buenos Airėse atsirado 1926-aisiais, kai buvo įkurta draugija „Lietuvių centras“. Kaip sako šios draugijos pirmininkas Juozas Pulikas, norisi paskatinti, kad lietuviai vaikai iš Argentinos važiuotų į Lietuvą ir atvirkščiai, taip pat, kad pramoktų lietuviškai.

„Labai sunku, mes niekada negavome, kas mums padėtų kalbėti lietuviškai. aš pats kalbu „virtuvės“ lietuvių kalba, mano tėvai pamokino, kai sedėjome virtuvėje, ir nieko daugiau“, – sako pašnekovas.

Tačiau čia susirinkę Argentinos lietuviai gali ne tik pasikalbėti, bet ir mokytis šokti. Kaip sako viena iš draugijos narių ir šokio kolektyvo „Inkaras“ šokėja Silvija Ruplenaitė-Bardini, ji ir kiti šeimos nariai jau gimė su lietuviškumo jausmu:

„Čia mes augome, namuose vakgom lietuvišką maistą, kalbame lietuviškai, klausomės lietuviškos muzikos.“

Skaičiuojama, kad dabar Argentinoje, kurioje tilptų 43 Lietuvos, lietuviškų šaknų turi iki 200 tūkstančių žmonių, o septyniose vietos draugijose buriasi iki pusantro tūkstančio narių.

Plačiau – „Labas rytas, Lietuva“ laidoje.

Tai pirmasis pasakojimas iš ciklo „Pasaulio lietuviai Argentinoje“.

Taip pat skaitykite

Naujausi