Danijoje yra sena tradicija, vienus linksminanti, o kitus pykdanti: 25-erių vis dar nesusituokę žmonės apipilami cinamonu, o 30-mečiai be santuokinių įsipareigojimų – pipirais. Kaip pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck, tokia tradicija sulaukia ir kritikos.
„Kai danams – tiek moterims, tiek vyrams – sukanka 25 metai, jeigu jie nevedę ar netekėję ir net nesusižadėję, juos tą dieną apipila cinamonu. O jei sueina 30 ir, neduok Dieve, vis dar esi vienišas – apipila pipirais“, – pasakoja pašnekovė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Pasak A. Hoffbeck, tai nėra simbolinis pabarstymas – prieskonių ant žmogaus išpilama išties nemažai.
Ši tradicija Danijoje tokia įsitvirtinusi, kad atsispindi net kalboje – senmergės ir senberniai iš danų kalbos verčiami kaip „pipirų mergelės“ ar „pipirų berneliai“.
Tradicijos kilmė, kaip pasakoja lietuvė, nėra visiškai aiški, tačiau siejama su prieskonių prekybos laikotarpiu 17–18 amžiuje. Tuo metu prieskoniai Danijoje buvo prabangos prekė, o juos importavę keliautojai dažnai taip ir nesukurdavo šeimos.
„Tie, kurie keliaudavo ir supirkdavo prieskonius užsienyje, dėl nuolatinio keliavimo dažnai negalėdavo sukurti šeimos, įleisti šaknų. Taip ir prilipo pavadinimas – prieskonių vargšai, neturintys poros“, – kalba A. Hoffbeck.
„Tai – visa industrija“
Ši tradicija ypač paplitusi šalies vakaruose – Jutlandijoje, kuri laikoma labiau provincine ir mažesnių miestų regionu. Ten ji ne tik gyva tarp žmonių, bet ir perkelta į darbo aplinką.
„Tai nepaprastai populiari tradicija. Iki tiek, kad ją mini ne tik žmonės, bet ir įmonės – kai sukanka 25 ar 30 metų, organizuojamos cinamono ar pipirų dienos, ruošiamos teminės dovanos“, – pasakoja LRT bendradarbė Danijoje.
Artėjant tokiems jubiliejams, draugai ir šeimos nariai dažnai susiburia, kartu perka cinamoną ar pipirus, kartais net medžioja nuolaidas, priduria ji.
Pasitaiko ir įspūdingų mastų – žiniasklaidoje nuskambėjo istorija, kai vienam vyrui Jutlandijoje draugai supirko net 100 kilogramų pipirų.
„Tai – visa industrija“, – sako A. Hoffbeck.
Pasak jos, tradicijos formos labai įvairios: nuo simbolinio apipylimo iki specialių kostiumų ar apsauginių priemonių.
„Būna, kad laimingesniems duoda nardymo kaukę ir kostiumą. Nelaimingesniems visą kambarį apipila cinamonu taip, kad paskui tenka išmesti ir rūbus, ir baldus, ir užuolaidas“, – pasakoja pašnekovė.
Lietuvė juokiasi, kad pati šios tradicijos išvengė: „Laimei, to amžiaus sulaukusi jau buvau susižadėjusi, nes labai bijojau. Nujaučiu, kad mano buvęs vyras dėl to ir pasipiršo – artėjo 25 metai, jis labai bijojo, kad pareina cinamonas.“
Jaunimas tradiciją švelnina
Nors iš pirmo žvilgsnio tradicija gali skambėti linksmai, A. Hoffbeck pripažįsta, kad ji kelia ir nemažai diskusijų. Prieš kelerius metus nuskambėjo incidentas, kai kilo rimta nelaimė.
„Ne visi jauni žmonės žino, kad maltas cinamonas nepaprastai degus. Vienas vaikinas, kurį apipylė cinamonu, šalia uždegus gimtadienio torto žvakę, rimtai nudegė – cinamonas užsidegė ant jo plaukų, drabužių“, – pasakoja LRT bendradarbė.
Po šio įvykio kilo diskusijų, ar tradicijos nereikėtų atsisakyti, tačiau ji išliko. Dabar vis dažniau pabrėžiama atsargumo svarba – vengti kvėpuoti milteliais, saugoti akis ir saugotis pavojingų situacijų.
Vis dėlto, kaip pabrėžia A. Hoffbeck, daliai visuomenės ši tradicija vis dar nepriimtina, o jaunimas ją pamažu keičia.
„Jaunesnioji karta jau dabar pradėjo skaldytis – nemažai jaunų žmonių ją švelnina“, – teigia ji. Vietoje apipylimo cinamonu vis dažniau pasirenkamos simbolinės alternatyvos.
„Merginai sukanka 25-eri – niekas ant jos cinamono nebepila, bet kepamos cinamono bandelės“, – pavyzdį pateikia LRT bendradarbė Danijoje.
Tačiau mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse tradicija vis dar gali būti kur kas griežtesnė.
Spaudimo kurti šeimą nėra
Kalbant apie bendrą demografinę situaciją, Danijoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, šeimos kuriamos vėliau ir visuomenė sensta. Vis dėlto, kaip pabrėžia A. Hoffbeck, cinamono ir pipirų tradicijos to tiesiogiai neatspindi.
Pasak jos, Danijoje jau dešimtmečius gana aiškiai atskiriamas vaikų gimdymas nuo santuokos – vaikai dažnai gimsta nesusituokus, o santuokos kuriamos vėliau arba jų visai atsisakoma.
A. Hoffbeck pabrėžia, kad gimstamumo rodikliai Danijoje iš esmės nėra smarkiai pakitę ir tai nesiejama su šiais ritualais. Todėl jie veikiau išlieka kaip socialinis reiškinys, o nespaudimo kurti šeimą išraiška.
„Danijoje tiek cinamonui, tiek pipirams yra daugybė progų, bet tai nebūtinai siejama su šeimos kūrimu“, – apibendrina ji.
Parengė Ignas Ramanauskas.
