Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkia lietuviško istorinio paveldo Rusijoje naikinimą bei ragina Užsienio reikalų ministeriją (URM) imtis veiksmų jį ginant.
Pasak parlamento, uždaromos lituanistinės mokyklos, pakeistas Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje pavadinimas, Tilžėje nuplėšta atminimo lenta rašytojui, filosofui Vilhelmui Storostai-Vydūnui bei kiti panašūs veiksmai yra sąmoningas Rusijos propoguojamas istorinės atminties ir lietuvių kultūros naikinimas.
Dokumente minima, jog balandžio viduryje Tomske buvo sunaikintas Politinių represijų aukų atminimo skveras, kuriame pašalintas Lietuvos lėšomis 2016-aisiais pastatytas paminklas lietuvių politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, išardytas bolševikų teroro aukoms skirtas „Gedulo akmuo“, taip pat sunaikinti kiti nacionaliniai paminklai.
„Per pastaruosius metus į mus kreipėsi nemažai užsienio lietuvių bendruomenių, informuodamos, kad griaunamas istorinis ir kultūrinis palikimas užsienyje. Paskutinis lašas buvo veiksmai Tomske“, – kalbėjo rezoliuciją pristatęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Pasak jo, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais Rusijoje sunaikinta per 300 įvairių šalių istorinės atminties paminklų.
Seimas sako, jog tokie Rusijos veiksmai yra nuosekli neostalinizmo politika, kurios tikslas – ištrinti totalitarinio režimo nusikaltimų atmintį ir formuoti pseudoistorinį naratyvą.
Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad tokiais veiksmais siekiama iškraipyti istorinius faktus, perrašyti istoriją, pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, skleisti dezinformaciją.
„Ženklai Rusijos viduje rodo, kad visuomenė yra fašizuota iki begalybės, jokios opozicijos Rusijos viduje nėra, tai, kad nėra demonstracijų griaunant nekaltų žmonių antkapius, tai įrodo“, – sakė konservatorius Emanuelis Zingeris.
Priimtu dokumentu Seimas reiškia protestą prieš tokius veiksmus ir reikalauja atkurti paminklus bei simbolius Tomske, Karaliaučiaus srityje ir kituose Rusijos regionuose.
Tuo metu URM raginama imtis konkrečių veiksmų ginant istorinę tiesą ir atminties laisvę, ministerijos taip pat prašoma kreiptis į Jungtines Tautas, UNESCO, Europos Tarybą ir kitas organizacijas.
Parlamento teigimu, istorinės ir kultūrinės atminties naikinimas bei sovietinių represijų neigimas prieštarauja 1954 metų Hagos konvencijai dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu ir kitiems svarbiems tarptautinės teisės aktams bei principams.
R. Motuzas pastebėjo, jog minima rezoliucija jau pastebėta ir pačioje Rusijoje.
„Rusijos spaudoje apie tai yra pranešama ir diskutuojama. Ta rezoliucija turėjo ir teigiamą postūmį socialiniuose tinkluose, naujienų portalas „Meduza“ kreipėsi į visuomenę prašydamas siųsti informaciją, kur yra sunaikinti tokie paminklai lietuvių, estų, latvių ir kitų tautų“, – tikino jis.
Dokumento priėmimui Seimas pritarė vienbalsiai.
