Su dirbtinio intelekto technologija siejamų įmonių išpardavimas vakar vėl smukdė JAV akcijų biržas.
NASDAQ sumažėjo 2,5 proc., o S&P 500 – 1,92 procento. Nuo spalio pradžioje pasiektų aukštumų NASDAQ šiuo metu yra nukritęs daugiau nei 11 proc., o S&P 500 – apie 5,5 procento. Biržų neramumų epicentre ir toliau buvo „Nvidia“ krečiantis skandalas. Viešojoje erdvėje vyksta daug spekuliacijų apie galimą buvusio vadovo Jenseno Huango sugrįžimą, kuriam viešai palaikymą išreiškė E. Muskas ir D. Trumpas. Visgi JAV iždo sekretorius vakar pareiškė, kad įmonė turi ieškoti naujo vadovo, kadangi jos vadovybei reikia reikšmingo persikrovimo.
Rinkos vakar taip pat reagavo į JAV prekybos departamento įvestus griežtesnius „Nvidia“ puslaidininkių eksporto ribojimus, siekiant užkardyti galimybes Kinijos įmonėms nuomotis trečiosiose šalyse esančių duomenų centrų pajėgumus. Pastaroji žinia dar labiau prisidėjo prie rinkose šiuo metu vyraujančių baimių, kad duomenų centrų įrangos paklausa gali sulėtėti. Puslaidininkius sekantis SOX indeksas vakar smuko 5 proc., o „Nvidia“ akcijų vertė sumažėjo 4,1 procento. Nuo spalio pradžioje pasiekto piko „Nvidia“ akcijų kaina jau yra nukritusi kiek daugiau nei 35 proc. Šiandien investuotojai lauks skelbiamų „Nvidia“ ketvirčio rezultatų, kurie gali turėti didelės įtakos biržų rezultatams iki metų pabaigos.
Neigiamas rinkų sentimentas vakar vyravo iš esmės visuose sektoriuose, nepaisant reikšmingai atpigusios naftos. „Brent“ naftos kaina sumažėjo daugiau nei 4 proc. ir antradienio rytą siekia apie 92 USD už barelį. Naftos kainai įtaką daro Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimai, kad paskutinį šių metų ketvirtį naftos rinkoje turėtų susiformuoti pasiūlos perteklius pirmą kartą nuo karo Irane pradžios. Tai lemia atsigaunantis naftos eksportas iš Persijos įlankos šalių, nepaisant tebesitęsiančių Hormūzo sąsiaurio sutrikdymų, auganti kitų gamintojų naftos pasiūla bei fiksuojamas apie 2,5 proc. siekiantis naftos paklausos sumažėjimas. S&P 500 indekse vakar nežymų teigiamą rezultatą fiksavo tik nebūtinojo vartojimo ir komunalinių paslaugų sektoriai, tuo tarpu labiausiai krito informacinių technologijų (-3 proc.), komunikacinių paslaugų (-2,8 proc.), energetikos (-2,1 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-2,1 proc.) sektoriai. Bendrai indekse dieną su neigiamu rezultatu užbaigė 356 įmonės.
Pastarųjų dienų akcijų biržų nuosmukį iš dalies gali paaiškinti rinkų laukiamas FED palūkanų normų didinimas. Rinkos visiškai užtikrintai laukia, kad palūkanos bus keliamos gruodžio 9 d. posėdyje, be to, tikimasi, kad jos bus didinamos dar du kartus kitais metais. Vakar FED narė Beth Hammack teigė matanti, kad infliacinis spaudimas plečiasi į vis daugiau sektorių, dėl ko mato poreikį nuosekliai didinti palūkanas, siekiant suvaldyti infliacijos augimą ir kylančius infliacijos lūkesčius. Pastarosiomis dienomis panašiai kalbėjo ir daugiau FED narių, tad rinkoje dabar svarbiausias klausimas ne tai, ar palūkanos bus didinamos, bet kiek daug ir kaip sparčiai tai bus daroma. Dėl aukštesnės FED palūkanų normų perspektyvos JAV dolerio vertę sekantis indeksas per savaitę sustiprėjo apie 2 proc., o EUR/USD kursas nukrito iki 1,10, t. y. žemiausio lygio nuo 2025 metų balandžio.
Europos akcijų biržos pirmadienį taip pat judėjo žemyn, tačiau gerokai nuosaikiau nei JAV dėl mažesnės technologijų įmonių koncentracijos. STOXX 600 traukėsi 0,28 proc., prie ko labiausiai prisidėjo informacinių technologijų (-1,6 proc.), komunalinių paslaugų (-1,3 proc.) ir žaliavų (-1,2 proc.) sektoriai. Tuo tarpu geriausius rezultatus fiksavo sveikatos priežiūros (+0,8 proc.) ir būtinojo vartojimo (+0,6 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX mažėjo 0,57 proc., Prancūzijos CAC – 0,2 proc., Italijos FTSE MIB – 0,65 proc., o Baltijos birža – 0,09 proc. Europos investuotojų pasitikėjimą turėjo mažinti vakar paskelbti gana silpni Europos pramonės gamybos rodikliai. Rugsėjo mėnesį pramonės gamyba paaugo 0,2 proc., t. y. kiek lėčiau, nei tikėjosi rinkos, tuo tarpu metinis pokytis buvo neigiamas ir siekė -1,5 procento.

