Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad siekiant sumažinti valstybės skolos lygį reikia auginti ekonomiką, o bet kokie mokestiniai pakeitimai turi būti įvedami įvertinant jų poveikį ekonomikos augimui.
„Labiausiai biudžeto pajamos auga tada, kai auga ekonomika. Lietuva pagal mokestinių įplaukų augimą yra Europoje numeris vienas, jei mes matuotume nuo 2019 metų, pagal tai, kiek išaugo mokestinės įplaukos, ir šitoj vietoje yra labai svarbu darant sprendimus vienokius ar kitokius ir bandant stabilizuoti valstybės skolą, nesugriauti to pamato, kuris ir generuoja pajamas į biudžetą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.
„Pajamas į biudžetą didžiąja apimtimi generuoja ekonomikos augimas. (...) Jokia mokesčių reforma, joks atskiras mokestinis sprendimas to neatstotų ir svarbiausia yra žiūrėti į visus būsimus pokyčius būtent per šią prizmę, kad joks sprendimas negriautų to spartaus ekonomikos augimo ir tų mokestinių įplaukų“, – pridūrė jis.
Anot prezidento patarėjo, nereikėtų imtis naujos, plačios mokestinės reformos, o vietoje to mažinti šešėlinę ekonomiką.
„Prezidentas pabrėžia, kad vis dėlto neturėtume kalbėti apie kažkokią plačią, visuotinę mokesčių reformą, kaip buvo 2009 metais. Tokių skausmingų mokesčių reformų nereikia ir pirmiausia turėtume nukreipti visą dėmesį į šešėlinės ekonomikos mažinimą – čia yra svarbiausias resursas neišnaudotas ir Finansų ministerija pagaliau, jau po ilgo laiko teikia naujas šešėlio mažinimo priemones ir yra konkretus įstatymas pateiktas“, – aiškino V. Augustinavičius.
V. Augustinavičius pabrėžė, kad augant įplaukoms į biudžetą didesni įsipareigojimai „nėra savaime problema“.
„Valstybei, jeigu jos pajamos auga, didesni skoliniai įsipareigojimai nėra savaime problema, bet, be abejo, juos reikia stabilizuoti, jie negali augti be saiko ir dėl to mes turime ieškoti būdų, kaip tą skolą stabilizuoti vidutinės trukmės laikotarpiu“, – aiškino prezidento patarėjas.
„Kuo Lietuvos ekonomikos augimas bus didesnis, tuo ta skola bus mažesnė problema“, – pridūrė jis.
Prezidentūra tikisi, kad Vyriausybė parengs detalų planą, kaip numatoma sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto jau 2029 metais.
„Prezidentas tikisi, kad bus sudėtas trejų metų planas, kuris užtikrins, sukurs ypatingai stiprias prielaidas, kad deficitas papultų į Mastrichto kriterijaus ribas 2029 metais“, – kalbėjo jis.
Planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos skola viršys Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią 60 proc. ribą greičiau, negu prognozuoja Europos Komisija. Jos vertinimu, šalies skola gali viršyti 60 proc. 2036 metais.

Prezidentūra ragina plačiau vertinti viršpelnius: tai negali būti taikoma vienai įmonei
Valdantiesiems praėjusią savaitę sutarus kitąmet apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius ragina Vyriausybę įvertinti, ar energetikos sektoriuje neturėtų būti taikomas platesnis apmokestinimas.
„Mes turime energetikos sektorių, kuriame veikia ir kuro rinkos dalyviai, ir dujų rinkos dalyviai, ir atsinaujinančios energetikos, vėjo energetikos dalyviai“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.
„Bet čia vėlgi, kad atsakytume į tuos visus klausimus, kuriuose energetikos sektoriuose, ar ir kokio dydžio susidaro viršpelniai, tai reikalinga analizė. Tą gali atlikti tiktai Vyriausybė, tai yra pasverti visus kaštus ir naudą“, – pridūrė jis.
Papildomai apmokestinus tik kuro gamybos įmones, pagrindinė, galbūt ir vienintelė, mokesčio mokėtoja būtų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
V. Augustinavičius ragino nekurti mokesčių viena įmonei.
„Dar neatsimenu tokio atvejo, kad Lietuvoj būtų mokesčiai kuriami vienai bendrovei, tai turbūt tokios praktikos ir nereikia pradėti taikyti. Mes tikimės, kad Vyriausybė į visą energetikos sektorių pasižiūrės“, – teigė prezidento patarėjas.
Papildomų pajamų šaltinių į kitų metų biudžetą Vyriausybė ieško Finansų ministerijai šiuo metu 2027 metams prognozuojant 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijuose esančią ribą.




