Naujienų srautas

Verslas2026.11.16 20:12

Vadovas ragina išeiti „savo noru“: ką svarbu žinoti atnaujinus Darbo kodeksą

00:00
|
00:00
00:00

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, palietę bandomąjį laikotarpį, darbuotojų atleidimą ir nuotolinį darbą. Vieni jų suteikia daugiau lankstumo darbdaviams, kiti aiškiau apibrėžia darbuotojų garantijas. Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad dalis pakeitimų ne tiek keičia ankstesnę tvarką, kiek įneša aiškumo.

„Neatsiranda daugiau teisių, atsiranda tiktai aiškumas. <...> Tai daugiau korekcinio pobūdžio. Tačiau darbdaviams jau reikia pasižiūrėti truputį procedūras“, – rekomenduoja ji.

Plačiau – garso įraše:


00:00
|
00:00
00:00

Bandomasis laikotarpis – iki pusės metų, bet ne visiems

Viena labiausiai aptariamų naujovių – galimybė tam tikrais atvejais susitarti dėl iki šešių mėnesių trunkančio bandomojo laikotarpio. Tačiau tokia galimybė numatyta ne visiems darbuotojams: ji taikoma tik tiems, kurių darbo užmokestis viršija nustatytą ribą.

Ilgesnis išbandymo laikotarpis gali būti aktualus aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, einantiems sudėtingas pareigas. Per tris mėnesius darbdavys ne visada spėja įvertinti, ar žmogus tinkamas darbui.

„Jeigu tikrai labai sudėtinga, kompleksinė pareigybė, tai gali būti, kad darbuotojas ir keturis pirmuosius mėnesius tiktai žiūrės tvarką, susipažins, o kai ateis laikas rezultatui, gali būti, kad tik tada darbdavys ir pamatys, kad darbuotojas neatlieka to darbo taip, kaip norėtųsi“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Šeši mėnesiai – maksimali galima trukmė, o susitarimas dėl bandomojo laikotarpio apskritai nėra privalomas. Be to, trumpesnėms nei metų terminuotoms sutartims taikoma proporcinga riba: pavyzdžiui, sudarius šešių mėnesių darbo sutartį, bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai.

Atlygio riba kinta, todėl darbdaviai turėtų tikrinti aktualų rodiklį darbo sutarties sudarymo metu. Apytikriai tai – kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų prieš mokesčius.

„Jeigu darbuotojas uždirba du tūkstančius eurų, su juo negalėtų būti sudaromas ilgesnis išbandymo laikotarpis negu trys mėnesiai“, – priduria pašnekovė.

Bandomasis laikotarpis nustatomas abiejų šalių naudai: per jį tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali greičiau nutraukti darbo sutartį.

„Tiek darbuotojas gali greičiau nutraukti sutartį, išeiti iš darbo ir nelaukti dvidešimt kalendorinių dienų, o tiktai tris dienas, tiek darbdavys gali šiek tiek greičiau ir paprasčiau nutraukti darbo sutartį“, – aiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Atleidžiant darbdavio valia, priežastį reikės pagrįsti

Dar vienas pakeitimas susijęs su atleidimu darbdavio valia. I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad pareiga nurodyti svarbią priežastį egzistavo ir anksčiau – naujasis reguliavimas pirmiausia turėtų padėti aiškiau suprasti, kokiais atvejais šiuo pagrindu galima nutraukti darbo sutartį.

„Visi pagrindai, kurie siejami su darbdavio iniciatyva atleisti, darbdavio valia, turi būti pagrįsti kažkokiomis svarbiomis priežastimis. Ir iki šio laiko taip turėjo būti. Tačiau tikrai girdime ir mes tokią informaciją, kad tik dabar atsiranda pareiga nurodyti priežastis“, – sako ji.

Pasinaudojęs šiuo atleidimo pagrindu, darbdavys gali įspėti darbuotoją prieš tris dienas, tačiau privalo išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Priežastis gali būti susijusi su darbo rezultatais, elgesiu ar darbuotojo poveikiu kolektyvui. Vien abstraktaus teiginio, kad žmogus „nepritampa prie komandos“, gali nepakakti.

Anksčiau Darbo kodekse šis atleidimo pagrindas buvo apibrėžtas sudėtingesne konstrukcija, susiejant jį su kitu kodekso straipsniu. Dabar darbdaviui palikta pareiga motyvuotai pagrįsti sprendimą.

„Darbdavys turi nurodyti tą realią, konkrečią priežastį. Ir aš labai rekomenduočiau darbdaviams iš karto ją nurodyti, nes šiaip įspėjime gal būna nurodyta kažkokia trumpa priežastis, o kai ateina ginčo momentas, tada jau prasideda: ir tas buvo negerai, ir dar kažkas buvo negerai. Tada atsiranda didelė puokštė priežasčių, dėl ko buvo atsisveikinta su darbuotoju“, – pastebi VDI atstovė.

Jeigu darbuotojas ginčija atleidimą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad sprendimas buvo pagrįstas. Tam gali būti svarbūs liudininkų parodymai, ankstesnės pastabos dėl darbo rezultatų ar elgesio.

Nuo lapkričio atleidimo pagrindu tapo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktis. Vis dėlto darbdaviai negali patys susikurti tokio reikalavimo ir juo remdamiesi nutraukti darbo sutarties.

„Tai turi būti konkrečiai įstatyme įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kurį darbuotojas turi atitikti. Labai dažnai tai yra viešasis sektorius, kur galbūt ugniagesiui gelbėtojui keliami tam tikri nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Dažnu atveju jie susiję su teistumu. <...> Tai labai pagal specifiką – kiekvienas specialus įstatymas gali nustatyti, kas tuo atveju, kas toje pareigybėje, kas toje srityje laikoma nepriekaištinga reputacija“, – kalba ji.

Spaudžia išeiti iš darbo? Neskubėkite pasirašyti

VDI atstovė ragina darbuotojus neskubėti pasirašyti dokumentų, jei darbdavys pasiūlo nutraukti darbo sutartį. Svarbu atskirti du skirtingus atvejus – darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir darbuotojo išėjimą savo noru.

Jeigu viena šalis pateikia pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu, kita turi penkias dienas jam apsvarstyti. Tačiau jau išreiškus sutikimą, Darbo kodeksas galimybės jo atšaukti nenumato.

„Visą laiką tikrai rekomenduočiau pasilikti šiek tiek laiko ir nepasirašinėti čia ir dabar. Jeigu kalbame apie šalių susitarimą, darbuotojas, gavęs pasiūlymą, turi teisę penkias dienas apsvarstyti, apgalvoti ir tik tada teikti savo atsakymą“, – pataria pašnekovė.

Kitaip yra tada, kai žmogus spaudžiamas parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.

„Kai darbuotojai pasirašo tokius prašymus savo noru, kai to noro realiai nėra, tada tikrai yra atšaukimo galimybė. Per tris dienas darbuotojas gali atšaukti savo valią“, – aiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jei darbuotojas pats nusprendžia išeiti iš darbo, įprastas įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų. Į jį įskaičiuojamos poilsio dienos, atostogos ir nedarbingumo laikotarpis, todėl išėjimo data dėl atostogų ar ligos nenusikelia.

Kas keičiasi dėl nuotolinio darbo?

Darbo kodekso pakeitimai paliečia ir darbuotojus, turinčius teisę prašyti nuotolinio darbo. Tai nėščiosios, krūtimi maitinančios darbuotojos, tėvai, auginantys vaikus iki aštuonerių metų, neįgalūs darbuotojai ir žmonės, turintys tam tikrų dokumentais pagrįstų sveikatos problemų.

„Tokie darbuotojai jau dabar turėjo teisę reikalauti, kad jiems pilną darbo laiko normą suteiktų nuotoliniu būdu. Bet kas keičiasi? Tas, kad darbdavio atsisakymas galėjo būti grindžiamas per didelėmis sąnaudomis. Kartais tai yra grindžiama ir pačiu darbo organizavimu, pačia pareigybe“, – aiškina ji.

Nuo lapkričio 1-osios darbdavys gali atsisakyti suteikti nuotolinį darbą ir dėl darbo organizavimo ar gamybinio būtinumo.

„Yra pareigybių, kur neatliksime to darbo niekaip nuotoliniu būdu, kad ir kokias sąnaudas tam įdėsime. Gaisrų neužgesinsime nuotoliniu būdu. Tai vis tik dabar kodekso pataisa sako, kad atsisakymas galės būti tokiu atveju, jeigu dėl darbo organizavimo arba gamybinio būtinumo negalima suteikti“, – aiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbdavys negalės tiesiog atsakyti „ne“ – atsisakymą turės motyvuoti, paaiškinti, kodėl dėl konkretaus darbo pobūdžio ar organizavimo nuotolinis darbas negalimas.

„Yra ir bendrųjų Darbo kodekso nuostatų, kurios suponuoja tai, kad darbdavys negali tiesiog pasakyti: „Ne, netenkinsiu prašymo.“ Yra garantija, į kurią darbuotojas turi teisę, ir darbdavys turėtų motyvuotai atsakyti, dėl kokių priežasčių negali suteikti nuotolinio darbo“, – paaiškina teisininkė.

Darbuotojams, kurie neturi įstatyme numatytos teisės į nuotolinį darbą, tvarka iš esmės nesikeičia: jie ir toliau gali teikti prašymą, o darbdavys sprendžia, ar jį tenkinti.

Parengė Ignas Ramanauskas

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi