Naujienų srautas

Verslas2026.11.17 07:45

Komisaras: Europa pralaimės susipriešinusiame sandorių pasaulyje, turi pasiūlyti daugiau

Europa visada pralaimės konkurencinę kovą susipriešinusiame ir ekonominių sandorių dominuojamame pasaulyje, todėl turi pasiūlyti daugiau – investuoti į žmones, kuriant lokalią vertę, mažinant skurdą, remiant diplomatiškai – sako tarptautinių partnerysčių eurokomisaras Jozefas Sikela.

„Pasaulis tampa vis labiau susipriešinęs, labai sandoriškas, bet šioje srityje mes nenorime konkuruoti, nes visada pralaimėsime, jei ginsime savo europines vertybes“, – interviu BNS sakė Europos Komisijos (EK) narys.

„Vienintelis būdas mums konkuruoti – pasiūlyti daugiau, ir tai yra vertės pasiūlymas. Ne tik investicijos į materialųjį turtą, bet ir bendros investicijos į žmones, į žmogų orientuotas požiūris, investicijos į sveikatos apsaugą“, – teigė jis.

Pasak J. Sikelos, partnerystės su Europos Sąjungai nepriklausančiomis viso pasaulio šalimis stiprina Senojo žemyno atsparumą per migracijos priežasčių šalinimą, prieigą prie retųjų ir kritinių žaliavų, tvarumo ir europinių standartų skatinimą.

Eurokomisaras akcentavo, jog Europa nori įgalinti Afrikos valstybes, o ne primesti savo valią ar apgauti.

„Iš kitos pusės, šalys turi suprasti, kad taip pat privalome Europos mokesčių mokėtojams paaiškinti, kaip jų pinigai naudojami užsienyje. Abipusės naudos elementas yra pagrindinė šios investicinės ir geopolitinės strategijos idėja“, – teigė jis.

BNS rašė, kad 2022 metų vasarį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Dakare pristatė daugiau nei 150 mlrd. eurų investicijų Afrikoje planą.

Tai buvo pirmasis ES schemos „Global Gateway“, kuria dar 2025 metais sutelkta per 300 mlrd. eurų investicijų į viešąją ir privačią infrastruktūrą pasaulyje, regioninis planas. Kaip pažymėjo J. Sikela, kitąmet siekiama mobilizuoti dar 100 mlrd. eurų.

Ši investicijų schema, laikoma atsaku į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative), remiasi privataus sektoriaus investicijomis, ES institucijų ir šalių narių finansavimu.

Kitos interviu temos:

* Kinijai pigūs energijos ištekliai iš Rusijos yra tarsi kalėdinė dovana;

* Taivaniečių atstovybė – vidaus politikų reikalas, tačiau Europa su Kinija turi disbalanso problemą;

* Reikia ne tik kardyti neteisėtus išvykimus, bet ir užkirsti sprendimą leistis pavojingu nereguliarios migracijos keliu;

* Europa turi pakankamai pinigų, tačiau juos reikia geriau nukreipti;

*„Global Gateway“ kaip abipusės naudos geopolitinis įrankis ir Lietuvos verslo dalyvavimas;

* Molibdeno kasybos projektas Grenlandijoje gali patenkinti visos Europos gynybos pramonės poreikius;

* Užtikrintas finansavimas daliai „Visos Arkties“ kabelio, bet svarbu sparčiai patvirtinti kitą ES daugiametę finansinę programą;

* Daugiau partnerių supranta teigiamą moterų dalyvavimo įtaką ekonomikai ir politikai.

– Pradėkime nuo aktualijų, turiu omenyje šiomis savaitėmis plačiai aptariamą Demokratų partijos pergalę JAV kadencijos vidurio rinkimuose. Lietuvos parlamentarai kalbėjo, kad šaliai svarbiems saugumo ir sankcijų klausimams dabar gali būti skiriamas didesnis dėmesys, o prezidentas Donaldas Trumpas užsienio politikoje galėtų laikytis griežtesnės pozicijos. Jūsų nuomone, kokį poveikį šis JAV vidaus politikos pokytis turės pasauliniam paveikslui ir ES partnerysčių prioritetams, jei apskritai turės?

– Pamatysime, kas nutiks ir kaip elgsis JAV. Manau, abiejose Atlanto pusėse mums tenka didžiulė atsakomybė už tūkstančius darbo vietų, už demokratiją, už taisyklėmis grindžiamą tvarką, o JAV yra labai svarbi partnerė, kai kalbama apie NATO ir demokratines vertybes.

Tikiuosi, sėkmingai bendradarbiausime verslo srityje, remdami Ukrainą jos kovoje prieš nusikalstamą Rusijos agresijos karą. Noriu pasveikinti visus sėkmingus kandidatus abiejose pusėse ir manau, kad jie kartu su mumis darys viską, kad pasaulis taptų geresnis.

– Jau turėjote susitikimų su Prezidentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat su verslo atstovais. Kokių lūkesčių iš jų girdite dėl tarptautinių partnerysčių ir kokių patrauklių galimybių ES gali pasiūlyti Lietuvos verslui?

– Mano vizitas turi keletą priežasčių. Viena jų iš esmės yra pristatyti „Global Gateway“ („Pasaulio vartų“ – BNS) iniciatyvą, tokias priemones kaip „Global Gateway Investment Hub“, prioritetinius projektus ir didesnio Lietuvos įmonių įtraukimo galimybes. Todėl vyko struktūruoti susitikimai su politikos formuotojais, finansų įstaigų atstovais ir tiesiogiai su verslu.

Antroji priežastis – artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, kuris gali tapti labai svarbus, nes Lietuva turės derėtis triloge dėl naujosios daugiametės finansinės programos, įskaitant „Globalios Europos“ programą. O tai tiesiogiai susiję su mūsų gebėjimu veikti ateityje.

Stengiausi pabrėžti – žinodamas, kad esu šalyje, kurioje nereikia aiškinti, kodėl ir kaip svarbu remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją – kokia neišvengiama yra Rusijos grėsmė bei jos hibridiniai veiksmai ir ką reiškia būti priklausomiems nuo Kinijos. Esu šalyje, kur politikai, verslas ir žmonės puikiai supranta, iš kur kyla grėsmė.

Iš esmės turiu pabrėžti kitą mūsų išorės veiksmų sritį: Europos atsparumo strateginę svarbą šalinant pagrindines migracijos priežastis, užsitikrinant prieigą prie retųjų elementų ir kritinių žaliavų, ginant mūsų pamatines vertybes kaip tvarumas ir kova su skurdu, taip pat remiant Europos verslą bei europinius standartus užsienio rinkose – ypač mažoms ir vidutinėms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva. Apie tai ir yra „Global Gateway“, ir ši programa žada puikius mainus.

Turiu gerą nuojautą, nes įmonės, su kuriomis susitikau, idealiai atitinka pagrindines „Global Gateway“ investicinės iniciatyvos strategijas. Dabar belieka pasinaudoti impulsu ir galimybių langu, kad jos būtų įtrauktos į kai kurias mūsų veiklas.

– Kokiose srityse veikia tos perspektyvios įmonės? Galbūt galėtumėte įvardyti konkrečiau?

– Pradėkime nuo to, kas yra „Global Gateway“, nes vieni tai vadina investicijų strategija – aš tai vadinu ir geopolitiniu įrankiu. Principas grindžiamas abipuse nauda šaliai partnerei ir Europai. Turime iškelti tai, kad investicijos ir parama, kurią teikiame užsienyje, yra naudinga ir Europai, nes jos ateitis kuriama ne tik Europoje. Šios ateitis labai priklauso nuo raidos, pavyzdžiui, kaimyniniame žemyne, nes krizės, klimato kaita ir karai paprastai nepaiso sienų. Todėl vietinis nestabilumas gali greitai virsti pasauliniu nestabilumu, o problemos Hormuzo sąsiauryje yra geriausias to įrodymas.

Kokie yra pagrindiniai ramsčiai ar sritys, kurias norime aprėpti su „Global Gateway“? Pirmasis – įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, remti europinius standartus ir europinį požiūrį į aplinkos apsaugą bei tvarumą. Toliau eina pagrindinės Europos vertybės: lyčių klausimai, demokratija, kova su skurdu. Jei investuojame į sveikatos apsaugą ir švietimą, investuojame į tvarią šalies ateitį. Tai yra mūsų veiklos vystomojo bendradarbiavimo elementas.

Kitas lygmuo yra lokalus vertės kūrimas. Matome, kad, pavyzdžiui, Afrikoje pasaulinė gamybos pridėtinė vertė jau du dešimtmečius stagnuoja žemiau 2 proc., žvelgiant į demografiją, kas penkerius metus į darbo rinką įsiliejant po 50 milijonų jaunų afrikiečių.

Jei nepadėsime sukurti tvarios ateities, jie migruos. Problema ta, kad daugelis Afrikos šalių kalba apie didesnės vertės kūrimą, tačiau kai lankausi jų uostuose, matau daugybę konteinerių, siunčiamų į Kiniją – neapdorotas kritines žaliavas, žaliavines prekes. Jei bazinės žaliavos tik eksportuojamos jų neapdorojant vietoje, vertė, darbo vietos ir geresnis gyvenimas iškeliauja kitur. Be to, tokia raida didina mūsų priklausomumą nuo Kinijos, kuri šitaip kuria savo dominavimą. Privalome tai pakeisti.

Kaip tai padaryti? Kuriant pajėgumus ne tik išgauti naudingąsias iškasenas, bet ir ten pat jas perdirbti bei suteikti prieigą prie regioninių ir pasaulinių rinkų. Tai apima transporto koridorius, taip pat spartesnes muitinės procedūras, geresnę logistiką, skaitmenizaciją, taip pat geriamojo vandens, elektros prieigą ir elektrifikaciją švarios energijos šaltiniais.

Kita dimensija – priklausomumas. Tai yra turtingos šalys, ir jei padėsime joms kurti vertę, pavyzdžiui, remdamiesi produkcijos supirkimo sutartimis, galime Europai užtikrinti tvarias, prieinamas jau apdorotų medžiagų tiekimo kainas.

Turime teigiamų pavyzdžių. Tarp jų – Europos bendrovės „Solvay“ projektas Brazilijoje, pagrįstas susitarimu su Australijos bendrove „Viridis“. Neseniai ten lankiausi, kalbėjausi su Brazilijos politikais, ir mums pavyko pasistūmėti su šia retųjų elementų gavyba, medžiagas toliau gryninant Prancūzijoje, taip patenkinant Europos, o kartu ir JAV bei Japonijos poreikius.

Tad jau turime teigiamų pavyzdžių, kaip mažinti priklausymą, tarkime, nuo Kinijos, kuriant naujas tiekimo grandines su bendraminčiais, tuo pačiu prisidedant prie vertės kūrimo šalyse partnerėse.

Pasaulis tampa vis labiau susipriešinęs, labai sandoriškas, bet šioje srityje mes nenorime konkuruoti, nes visada pralaimėsime, jei ginsime savo europines vertybes. Vienintelis būdas mums konkuruoti – pasiūlyti daugiau, ir tai yra vertės pasiūlymas. Ne tik investicijos į materialųjį turtą, bet ir bendros investicijos į žmones, į žmogų orientuotas požiūris, investicijos į sveikatos apsaugą.

Pažvelgus vien į Europos investicijas vakcinų gamybai Afrikoje, kalbame apie daugiau nei 2 mlrd. eurų gamybai Senegale, Pietų Afrikos Respublikoje ir Ruandoje. Kartu padedame Afrikai būti mažiau priklausomai.

– Kalbant apie priklausomumą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prieš kelis mėnesius vykusiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime Brunėjuje paragino Europą ir Pietryčių Aziją mažinti priklausomybes energetikos sektoriuje. Kaip tai pasiekti ir kaip bendradarbiavimas su ASEAN gali prisidėti?

– Kai šnekame apie priklausomybes energetikos sektoriuje, visų pirma omeny turime priklausymą nuo iškastinio kuro. Tai viena esminių priklausomybių, ir matome, kad kilus energetikos krizei nukenčia visi grynieji importuotojai. Mažesnėms šalims, salų valstybėms išaugusios sąskaitos už energiją pasiglemžia didelę dalį jų finansinių pajėgumų.

Su Tarptautinio valiutos fondo vadove Kristalina Georgieva (Kristalina Georgijeva) nagrinėjome žemėlapį, žiūrėdami, kas nukentės labiausiai. Krizė Hormuze susijusi ir su maisto, trąšų krize. Energetikos sunkumai lengvai gali virsti badu, nes jei dėl trąšų stygiaus nebus gero derliaus, susidursime su kur kas didesnėmis problemomis.

Energetinis priklausomumas siejamas ir su kritinėmis žaliavomis, kurių mums reikia energetikos pertvarkai, ir čia daugiausia kalbame apie priklausymą nuo Kinijos. Manau, kad su Azijos šalimis sėdime toje pačioje valtyje. Vienas kelių – iš esmės mažinti priklausymą nuo iškastinio kuro, o tai reiškia daugiau atsinaujinančių išteklių, labiau sujungtus elektros tinklus.

Vertinant elektros tinklą, galima apie Europą galvoti, ką tik nori, bet mes vis dar turime pažangiausią tinklą pasaulyje, net ir su spragomis, kurias reikia pašalinti. Tai sritis, kurioje galime remti šalis partneres, ir mes tai darome.

Pavyzdžiui, ASEAN vykdomas regioninio tinklo projektas, apimantis iki dešimties valstybių. Prie kai ko panašaus dirbame Lotynų Amerikoje, bandydami padėti su tarpvalstybiniais sprendimais ir tinklų sujungiamumu, nes tai yra viena iš sprendimo dalių.

Tuo pat metu mums visiems reikalingos kritinės žaliavos švariai energetikai, skaitmenizacijai ir gynybai. Daugiau partnerysčių, daugiau bendraminčių aljansų, glaudesnis bendradarbiavimas kartu stiprinant pačios ES pajėgumus yra vienas iš būdų kritiniam priklausomumui išspręsti.

– Kaip į šį Azijos paveikslą įsilieja didžiulis Kinijos iškastinio kuro vartojimas?

– Kinija yra grynoji naftos ir dujų importuotoja, nes jai šių išteklių trūksta. Pagrindinis elektrifikacijos variklis Kinijoje yra būtent šio priklausomumo mažinimas. Ji turi pakankamai anglių ir vis dar yra didžiausia teršėja. Kinai daug investuoja į atsinaujinančius išteklius, tačiau, žinote, esant didžiausiu teršėju ir toliau atidarant naujas anglių kasyklas, tęsiant anglimis varomą gamybą, kyla klausimas, ar jie tai daro dėl tvarumo ir klimato tikslų, ar tam, kad sumažintų savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, daugiausia – dujų ir naftos. Kinijai pigus tiekimas iš Rusijos yra tarsi kalėdinė dovana.

– Tęsiant apie Kiniją, kai kurie Lietuvos valdančiosios koalicijos politikai palaiko Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pervadinimą, siekiant atstatyti diplomatinį atstovavimą Pekine ir Vilniuje. Ką manote apie šią idėją, kokia apskritai yra kitų ES šalių politika bendradarbiaujant su Taivanu ir išlaikant „vienos Kinijos“ principą?

– Lietuvos politines diskusijas paliksiu pačiai Lietuvai. Atėjau iš buvusio Petro Fialos kabineto, anksčiau kaip bankininkas reguliariai lankydavausi abiejose pusėse – buvau atsakingas už Honkongo filialą, tad lankydavausi Taivane, Kinijoje ir Honkonge. Galbūt bankininkui tai lengviau negu politikui. Kalbant apie šalį, kurią pažįstu geriausiai, Čekijos Respublika palaiko nuolatinius ryšius su Taivanu. Kita vertus, stebėjau sunkią Lietuvos situaciją po to, kai ji buvo išbraukta iš Kinijos muitinės žemėlapio, ir galbūt didesnį kai kurių valstybių narių spaudimą, bet šią diskusiją paliksiu Lietuvos politikams.

Vis dėlto, kalbant apie Kiniją, turime problemą, turime deficitą. Priklausomumo rizikos mažinimas neturi reikšti ryšių nutraukimo, tačiau turime rasti tinkamą būdą, nes dabartinis požiūris yra nesubalansuotas. Europoje turime 5G ryšio tiekėjų iš Kinijos, bet Europos tiekėjai Kinijoje nelaikomi patikimais. Tai problema, kurią privalome spręsti, turėtų būti tam tikras abipusiškumo lygis. Bet kas iš Europos žino, kaip sunku plėtoti bet kokį verslą Kinijoje. Galbūt yra keletas išimčių. Rizikos mažinimas būtinas, bet jis neturi lemti visiško ryšių nutraukimo.

– Užsiminėte, kad tarptautinės partnerystės gali būti priemonė migracijos srautams į ES kontroliuoti. Norėčiau sukonkretinti apie Afrikos šalis – kai pasieniečiai apgręžia asmenis, neteisėtai kertančius ES sieną Lietuvoje, migrantai tarp kitų valstybių teigia atvykę iš Alžyro, Egipto, Maroko, Burundžio. Gal galėtumėt papasakoti apie ES partnerysčių iniciatyvas šiose Afrikos šalyse?

– Kalbamės su tokiomis šalimis kaip Mauritanija ar Senegalas, Senegalo atveju mezgame visapusišką strateginę partnerystę. Tai reiškia gebėjimą spręsti abiejų šalių problemas, remiantis principu „daugiau už daugiau“.

Puikiai bendradarbiaujame su kai kuriomis valstybėmis spręsdami neteisėtų išvykimų klausimą jų pakrantėse ir pasienyje. Jas remiame aprūpindami greitaeigėmis valtimis, sienos stebėjimo įranga, naktinio matymo prietaisais, visureigiais, sunkvežimiais, taip gelbėdami gyvybes.

Be to, neteisėta arba nereguliari migracija – aš ją vadinu neteisėta, nors tai nepopuliaru, bet jei be leidimo kerti šalių sienas, tai paprastai yra ne tik nereguliaru, bet ir neteisėta – tapo vienu pagrindinių organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinių.

Taip pat bendradarbiaujame naikindami prekeivių žmonėmis grupuotes, nusikalstamas organizacijas, ir mums sekasi gana neblogai. ES sienų neteisėtų kirtimų skaičius šių metų sausį–rugpjūtį sumažėjo 35 proc., Vakarų Afrikos Atlanto maršrutu tuo pačiu laikotarpiu fiksuojamas 58 proc. sumažėjimas. Yra tik viena išimtis – Vakarų Viduržemio jūros maršrutas, kuriuo neteisėtų kirtimų išaugo 35 procentais.

Reikia ne tik kardyti neteisėtus išvykimus – turėtume užkirsti patį sprendimą leistis šiuo pavojingu keliu, o tai pasiekiama šalinant pagrindines priežastis. Kodėl žmonės migruoja? Žmonijos istorija yra migracijos istorija. Paprastai migruojama dėl dviejų priežasčių: iš nevilties – dėl karo, klimato kaitos, maisto trūkumo, blogo derliaus, darbo ar ateities neturėjimo – arba iš ambicijų.

Užkardydami protų nutekėjimą, galime spręsti teisėtos migracijos klausimus, o šalindami neviltį – neteisėtus išvykimus. Tai pasiekiama kuriant darbo vietas, remiant švietimą ir sveikatos apsaugą. Jei žmonės matys tvarią ateitį savo gimtojoje šalyje, jie neturės priežasties migruoti.

– Lietuva pastaruoju metu stiprina partnerystę su Filipinais, tikėdamasi pritraukti daugiau darbuotojų ir įvardydama šią šalį kaip artimą Lietuvai religiniu bei kultūriniu požiūriu. Kaip vertinate šią iniciatyvą?

– Esu kilęs iš šalies, kuri, kilus Rusijos agresijos karui, priėmė daugiau nei 450 tūkst. ukrainiečių, ir didžioji jų dalis jau prisideda prie ekonomikos. Matome demografinę situaciją Europoje ir Azijoje bei Afrikoje. Taip pat pastebiu didėjančią tendenciją priimti žmones iš Filipinų, iš kitų ne Europos regionų. Pavyzdžiui, Čekijoje turime puikios patirties su vietnamiečių diaspora – jie tapo visuomenės dalimi ir labai prisideda prie ekonominės sėkmės. Tiesiog privalome užkirsti kelią neteisėtiems išvykimams, nes jie iš esmės nusineša gyvybes ir skatina organizuotą nusikalstamumą.

– Kurioms besivystančioms šalims ES valstybės narės teikia pirmenybę dėl darbo jėgos? Ar šioje srityje pastaruoju metu matyti pažanga?

– Manau, tai kiekvienos šalies diskrecijos reikalas.

– Bet kokius prioritetus girdite kalbėdamasis su ES narėmis apie jų darbo rinkas ir pageidaujamą bendradarbiavimą su užsienio šalimis?

– Tiesą sakant, aš neturiu tokių diskusijų. Labai daug diskutuoju su savo brangiu kolega Magnusu Brunneriu (vidaus reikalų ir migracijos eurokomisaru – BNS). Paprastai keliaujame kartu, nes aš esu proceso pradžioje, o jis yra sienos sergėtojas – tai bendras kolegialus požiūris. Tačiau teisėtos migracijos srityje pačios valstybės narės sprendžia, su kuria šalimi nori bendradarbiauti, nes vizų ir leidimų dirbti išdavimas priklauso nuo jų pačių nuožiūros ir politikos.

Būdamas ministru Čekijoje tokias diskusijas vedžiau šalies viduje, pavyzdžiui, su Prekybos rūmais bei Pramonės ir prekybos asociacija, kurių atstovai ateidavo pas mane su konkrečiais pasiūlymais, iš kokios šalies ir kokiai pramonės šakai jiems reikia darbuotojų. Tuomet veikiau su Vidaus reikalų ministerija, kad tai įgyvendintume, jei reikalinga ekonomikai. Tačiau ši patirtis susijusi su ankstesne vyriausybe, jai jau daugiau nei dveji metai.

– Kiek suprantu, vienas iš „Global Gateway“ iniciatyvos prioritetų – pritraukti privačias investicijas, motyvuojant verslą nukreipti savo lėšas į kai kurias užsienio šalis, kurios laikomos potencialiomis ES partnerėmis. Ar privačios investicijos tikrai yra tvarus finansavimo šaltinis tokiai iniciatyvai?

– Nežinau, ar žodis „pritraukti“ yra pats tinkamiausias – aš tai vadinu „mobilizuoti“, nes kai matai mūsų poreikius ir, kita vertus, žvelgi į vystymosi darbotvarkę, ji traukiasi.

Atotrūkis iki vadinamųjų pasaulinių darnaus vystymosi tikslų siekia apie 4 trilijonus JAV dolerių – taip, jis milžiniškas. Pažvelgus į oficialiąją paramą vystymuisi, prieš JAV mažinimus ji siekė apie 200 milijardų per metus. Praėjusiais metais ši parama drastiškai – apie 23 proc. – susitraukė, daugiausia dėl JAV poveikio, nes jos savo paramą vystymuisi sumažino daugiau nei perpus.

Nors Europos vystomosios pagalbos dalis sumažėjo 8 proc., bendra mūsų dalis išaugo iki 48 proc. Tai reiškia, kad ES ir jos valstybės narės teikia beveik pusę visos paramos vystymuisi pasaulyje.

Pinigų yra pakankamai, tačiau turime geriau juos nukreipti. Paprastai tik verslas sprendžia, kur ir kada eiti. Tačiau mes galime ir stengiamės nukreipti verslą padedant rinkose sumažinti riziką, teikiant dotacijas, garantijas ir kitokią paramą, pavyzdžiui, diplomatinę pagalbą, užtikrinant kur kas aukštesnę ES lygmens apsaugą, pavyzdžiui, nuo neapmokėtų sąskaitų. Taip pat iš dalies galime suvaldyti valiutos kurso svyravimų riziką.

Ir, žinoma, galime kalbėtis su šalių partnerių įstatymų leidėjais ir vyriausybėmis, kad padėtume joms tapti patrauklesnėms investicijoms. Manęs valstybės klausia, kada pritrauksite daugiau investicijų, o aš joms sakau, turime tai daryti kartu – galiu padėti jums diegti gerąjį valdymą, kurti skaidresnę investicinę aplinką, tačiau turite atlikti namų darbus.

Šitaip norime remti Europos buvimą, nes, pažiūrėkite – Afrikoje Europa neabejotinai pirmauja pagal investicijas. Esame didžiausias paramos vystymuisi teikėjas, tačiau nesame suvokiami kaip didžiausias investuotojas. Todėl privalome keisti ir komunikaciją.

Afrikos šalims būtina suprasti Europos vertybes ir vertės pasiūlymą, kad norime jas įgalinti, o ne primesti savo valią ar įvilioti į spąstus. Iš kitos pusės, šalys turi suprasti, kad taip pat privalome Europos mokesčių mokėtojams paaiškinti, kaip jų pinigai naudojami užsienyje. Abipusės naudos elementas, kaip minėjau, yra pagrindinė šios investicinės ir geopolitinės strategijos idėja.

Paskutinė pastaba – tai veikia. Tvaraus vystymosi investicijoms mobilizavome daugiau nei 300 milijardų eurų, sujungdami viešąsias ir privačias lėšas. Tai yra visų valstybių narių ir ES investicijų šalyse partnerėse suma pagal „Global Gateway“ iniciatyvą, o dabar padidinome tikslą iki 400 milijardų eurų numatomų bendrų investicijų 2027 metais.

– Kokią dalį šio biudžeto sudaro privačios investicijos, Europos investicijų banko paskolos ir ES mokesčių mokėtojų pinigai?

– Šiuo metu neturiu su savimi detalių skaičių. Paprastai preziumuojame, kad su 1 milijonu viešųjų lėšų galime pasiekti iki 7 milijonų bendrų investicijų, taigi daugiklio santykis yra vienas su septyniais. Tačiau kai dirbame su Europos investicijų banku, jie gali multiplikuoti iki dešimties kartų, taigi, pavyzdžiui, 50 milijonų dotacija gali virsti 500 milijonų bendrų investicijų. Žinoma, yra ir privataus kapitalo dalis – minėti 300 milijardų eurų yra visų šių įsipareigojimų derinys.

– Pereikime prie naujausios ES Arkties strategijos. Regione yra daug veikėjų, tarp jų – ES narės, ne ES narės, bet, sakykime, Europai draugiškos valstybės, taip pat ne tokia draugiška Rusija. Kaip vystyti bendradarbiavimą su Arkties regiono šalimis nepriešinant Rusijos, kuri taip pat turi ekonominių ir strateginių interesų, ir nekuriant įspūdžio, kad jai tai grėsminga?

– Rusija kontroliuoja didžiausią Arkties dalį, nors viskas, kas vyksta Arktyje, daro tiesioginį poveikį Europai saugumo ir klimato požiūriu. Žinome, kad Arktis šyla keturiskart greičiau nei likęs pasaulis, – tai prisideda prie ir taip spartaus atšilimo Europoje.

Šviesaus ledo tirpimas ir tamsaus vandenyno plėtimasis šį procesą spartina. Besitraukiantis ledas atveria naujų ekonominių galimybių, todėl auga pasaulio galybių susidomėjimas Arkties gamtiniais ištekliais. Rusija eksploatuoja gręžinius ir naudojasi savo Arkties dalimi kaip pagrindiniu dujų ir naftos šaltiniu. Jei pažvelgtumėte į Rusijos gręžinių Arkties regione žemėlapį, tai tiesiog niokoja aplinką.

Pagrindinė ES Arkties strategijos idėja – ankstesnioji siekia 2021-uosius, metus prieš invaziją į Ukrainą, o Rusijos agresija viską pakeitė – kad turime būti geriau pasirengę sabotažui ir hibridinėms grėsmėms.

Ankstesnė strategija daugiausia buvo nukreipta į klimato apsaugą. Mes tai plečiame – išlaikydami tvarumą kaip visa apimantį principą – į taikos ir saugumo sritis, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti laisvą laivybą.

Regione Europa taip pat vykdo drąsius investicinius projektus, pavyzdžiui, „Visos Arkties“ ryšio kabelio, kuriuo planuojama sujungti Grenlandiją ir Kanadą, numatant tąsą iki Japonijos. Pirmajam jo ruožui palei vakarinę Grenlandijos pakrantę finansavimas jau visiškai užtikrintas, kalbame apie milijonus eurų.

Be to, reikia pajėgumų apsaugoti ir taisyti šią infrastruktūrą, o tai yra didelis iššūkis visiems partneriams. Reikalingas bendras požiūris stiprinti saugumui per dvigubos paskirties projektus, sprendžiant civilinio transporto ir laivybos iššūkius. Transporto maršrutuose, pavyzdžiui, tarp Švedijos, Suomijos ir Norvegijos, yra didelių spragų. Investuodami į dvigubos paskirties civilinę infrastruktūrą, galime padidinti ir karinį mobilumą, užtikrindami taiką ir saugumą.

Kita sritis – prieiga prie kritinių žaliavų. Kalbant apie jų sąrašą, net 25 iš 34 galima rasti Grenlandijoje, ir tai remiantis dar aštuntojo dešimtmečio geologinių tyrimų duomenimis. Investuojame į Malmbjergo molibdeno kasybos projektą Grenlandijoje, kuris gali patenkinti visos Europos gynybos pramonės poreikius, siekiame skatinti tvarų turizmą. Norime išties reikšmingai prisidėti prie ekonomikos transformacijos, nes dabar Grenlandija labai priklausoma nuo subsidijų ir žuvininkystės.

Žinoma, visa tai neturėtų vykti be Arkties gyventojų pritarimo. Tačiau negalima pamiršti, kad turime bendrų interesų su partnerėmis Norvegija, Islandija, netgi Jungtine Karalyste ir Kanada, kurios nėra ES narės – Jungtinė Karalystė itin suinteresuota dalyvauti su mumis. Regione yra trys ES valstybės narės, o įskaitant Grenlandiją, Bendrijai tenka trečia pagal dydį Arkties dalis, mat Grenlandija sudaro daugiau nei 12 proc. Arkties teritorijos, ir ten gyvena 500 tūkst. žmonių – Europos piliečių.

Iš Europos pusės jaučiamas didelis susidomėjimas, jį rodo ir ne ES narės, pavyzdžiui, kalbant apie bendrus ledlaužių pajėgumus. Tai jaučiama tarp bendraminčių Arkties valstybių – Norvegijos, Kanados, Islandijos – būtent todėl atsirado Šiaurės kaimynystės prieiga bei naujoji Arkties strategija.

– Kokia investicijų dalis jau užtikrinta jūsų minėtam „Visos Arkties“ kabeliui?

– Tam numatoma dalis Partnerystės paketo, kurį sudaro 200 milijonų eurų investicijų. Šiuo metu visiškai užtikrintas finansavimas skirtingų Grenlandijos dalių sujungimui, toliau seks investicijos jungčiai tarp Grenlandijos ir ES, su galima ateities plėtra iki Azijos. Kaip minėjau, 25 kritinės žaliavos iš 34 gali būti išgaunamos Grenlandijoje. Yra veiklų, kurios peržengia dabartinės ES daugiametės finansinės programos ribas, todėl pradinis etapas bus finansuojamas pagal skirtingus skirsnius. Dėl to išties reikia kuo greičiau patvirtinti kitą daugiametę finansinę programą, kad galėtume pradėti tam tikrus darbus.

Konkretūs numatomi rezultatai, visų pirma, yra Jūrų saugumo centras, leisiantis stebėti povandeninius kabelius, neteisėtą žvejybą ir šešėlinio laivyno laivus, o ateityje sukurs pajėgumus ir reaguoti. Taip pat – stipresni ledlaužių pajėgumai, nustatant poreikius, techninius reikalavimus ir pramonės pajėgumus Europoje. Be to, kadangi turime ribotą prieigą prie mokslinių duomenų, apimančių, tarkime, amžinojo įšalo tirpsmą Rusijos Arkties dalyje, siekiame įkurti Poliarinių tyrimų centrą, kad sustiprintume ryšį tarp mokslo ir politikos formavimo.

– Pabaigoje norėčiau paliesti lyčių lygybės temą. Kiek tai svarbu tose šalyse, su kuriomis ES siekia tarptautinių partnerysčių? Gal šioje srityje jau galite pasigirti laimėjimais?

– Yra šalių, itin noriai bendradarbiaujančių lyčių lygybės klausimais, nes jos supranta, kad didesnis moterų ir mergaičių vaidmuo ekonomikoje duoda teigiamą indėlį. Todėl kai kuriose valstybėse orientuojamės į verslą, kurį mažose ir vidutinėse įmonėse plėtoja vien tik moterys.

Vykdome tam tikras veiklas, susijusias su moterų ir mergaičių apsauga – pavyzdžiui, moterų darbo su moterimis metodas Afganistane, kur daug dėmesio skiriame mergaičių bei moterų prieigai prie švietimo. Tai svarbi mūsų darbotvarkės dalis ir reikšminga vadinamųjų nematerialiųjų investicijų dalis, turinti teigiamą poveikį ekonomikai ir politikai. Vis daugiau partnerių supranta ir gerbia šį požiūrį, kylantį iš Europos.

– Verslo partnerių, ar šiuo atžvilgiu matote pažangą ir vyriausybėse?

– Žinote, kartais vizitų metu stebina, kad dauguma susitikimų dalyvių iš tiesų yra moterys, tad matome teigiamų pokyčių visose srityse.

– Dėkoju už jūsų laiką.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi