Trūkstant lėšų nedarbo išmokoms, pirmiausia reikia klausti, ar sistema skatina dirbti? Gal prasmingiau peržiūrėti išmokų dydžius ir skyrimo sąlygas, o ne didinti įmokas?
„Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto griežtinti nedarbo išmokų mokėjimo tvarką. Pokyčių ieškoma, nes 2027 m. nedarbo išmokoms numatoma išleisti apie 46 mln. eurų daugiau, nei bus surinkta įmokų. Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma savo noru be svarbių priežasčių iš darbo išėjusiems žmonėms nedarbo išmokas pradėti mokėti tik po mėnesio. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlė svarstyti nedarbo draudimo įmokų tarifo didinimą arba lėšų perskirstymą iš kitų socialinio draudimo sričių.
Eurostato duomenimis, 2025 m. Lietuva su nedarbu susijusioms išmokoms skyrė apie 1,1 proc. BVP, o Lenkija – tik 0,2 proc. Viena šio skirtumo priežasčių – Lietuvoje itin didelės ir pernelyg lengvai prieinamos nedarbo išmokos. Nedarbo spąstai Lietuvoje yra didžiausi visoje ES – daliai žmonių pirmaisiais nedarbo mėnesiais finansiškai naudingiau nedirbti nei grįžti į darbą.
Tokios paskatos prisideda prie aukštesnio nedarbo lygio. Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius nedarbo lygis Lietuvoje vidutiniškai siekė 6,5 proc., o Lenkijoje – vos 3,3 proc. Ir tai vyksta nepaisant to, kad laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje per penkerius metus išaugo 57 proc. ir pernai pasiekė rekordinį beveik 32 tūkst. lygį.
Todėl siūlymas didinti socialinio draudimo įmokas netikslingas: taip brangintume darbą, tačiau nešalintume priežasčių, dėl kurių nedarbo draudimo išlaidos išlieka didelės.
Lenkijoje savo noru be svarbios priežasties iš darbo išėjusiems žmonėms nedarbo išmoka visai nemokama, o išėjus šalių susitarimu pradedama mokėti tik po 90 dienų. Panašūs apribojimai taikomi ir kitose ES šalyse – dvylika šalių savo noru išėjusiems išmokos neskiria, devynios taiko laukimo laikotarpį, dvi skiria mažesnę išmoką. Apribojimų nėra tik keturiose: Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.
LLRI siūlo tokiu keliu eiti ir Lietuvai: išėjusiems iš darbo savo noru be svarbios priežasties išmokų nemokėti arba taikyti laukimo laikotarpį. Seime įregistruotas siūlymas nustatyti vieno mėnesio laukimo laikotarpį būtų teisingas žingsnis šia kryptimi, nors daugelyje ES šalių taikomi gerokai griežtesni apribojimai. Be to, pirmaisiais nedarbo mėnesiais išmokos turėtų pakeisti mažesnę dalį buvusio atlyginimo, kad grįžti į darbą būtų finansiškai patraukliau.
Nedarbo draudimas turi apsaugoti netikėtai darbo netekusį žmogų, o ne finansuoti atostogas dirbančiųjų sąskaita.
Svarbu mažinti darbo apmokestinimą ir supaprastinti įdarbinimą. Kanados analitinio centro „Fraser Institute“ skelbiamame ekonominės laisvės indekse Lietuva bendrame reitinge yra 22-oji, tačiau pagal darbo rinkos reguliavimą užima vos 123-iąją vietą iš 165 šalių. Pavyzdžiui, itin suvaržytas terminuotų darbo sutarčių taikymas apsunkina jaunimo ir ilgalaikių bedarbių galimybes žengti pirmąjį žingsnį į darbo rinką.
Tokie pakeitimai padėtų ne tik sumažinti nedarbo draudimo išlaidas, bet ir paskatintų daugiau žmonių dirbti, stiprintų ekonomiką ir mažintų biudžeto deficitą.

