Vyriausybei kitais metais planuojant 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitą, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas įspėja, kad Europos Sąjunga prieš Lietuvą gali pradėti perteklinio deficito procedūrą. LRT.lt atsako į keturis svarbiausius su tuo susijusius klausimus.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas įspėja, kad prieš Lietuvą gali būti pradėta perteklinio deficito procedūra.
- Šiuo metu tokia procedūra vykdoma prieš dešimt ES valstybių. Jos tikslas – atkurti valdžios sektoriaus finansų drausmę.
- Jei Lietuva nevykdytų paskirtų rekomendacijų, jai grėstų 0,05 proc. BVP bauda, tai atitiktų beveik 46 mln. eurų.
- Iki šiol ES Taryba realių baudų ES šalims narėms nėra skyrusi.
Valstybės kontrolės išvadoje dėl 2027–2029 metų Lietuvos biudžeto projekto pažymima, kad planuojamos grynosios išlaidos neatitinka nei nacionalinių, nei ES fiskalinės drausmės taisyklių.
„Todėl kyla perteklinio deficito procedūros taikymo rizika, o tai įpareigotų mažinti išlaidas arba didinti valstybės pajamas“, – pastebi nepriklausoma fiskalinė institucija.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, dėl to smuktų pasitikėjimas valstybe, brangtų skolinimasis, gali būti ribojamos viešosios paslaugos, investicijos, o tai paveiktų visą ekonomiką.

Lietuvos bankas įspėja, kad suplanuoti valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą.
„Prognozuojamas deficitas 2026–2029 metais bus didesnis kaip 3 proc. BVP, o biudžeto projekte planuojamas grynųjų išlaidų augimas neatitiks ES fiskalinės drausmės taisyklių.
Dėl to kyla perviršinio deficito procedūros rizika, ji gali padidinti valdžios sektoriaus skolos tvarkymo sąnaudas. Nuolatinis biudžeto deficitas didins skolą, kuri ilgainiui, tikėtina, jau po 2029 metų, gali viršyti 60 proc. BVP ribą. Artėjant prie šios ribos, sumažės fiskalinė erdvė reaguoti į ateities iššūkius ir galimybės užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų finansavimą, nes vis didesnę visų išlaidų dalį teks skirti palūkanoms mokėti“, – rašoma centrinio banko išvadoje.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius anksčiau yra sakęs neabejojantis, kad Briuselis prieš Lietuvą pradės perteklinio deficito procedūrą.
„Pradedama automatiškai. Šiuo atveju reikėtų labai geros istorijos, kodėl nepradėti, bet pasakant, kad tik gynybai reikia didesnių išlaidų, to neužteks. Visgi mes matom, kad socialinė politika ir ypač išmokų indeksavimas irgi yra labai didelė biudžeto išlaidų dedamoji“, – jį citavo naujienų agentūra BNS.
Kokia tai procedūra?
Kaip aiškinama ES Tarybos tinklapyje, perteklinio deficito procedūra (PDP) – tai mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad ES valstybės narės laikytųsi savo valdžios sektoriaus biudžetų drausmės arba ją atkurtų.
„Siekdamos apriboti valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, valstybės narės susitarė dėl tam tikrų orientacinių rodiklių, kurie įtvirtinti ES sutartyse: 3 proc. deficito ir 60 proc. skolos santykio su BVP. Šie rodikliai visada skaičiuojami atsižvelgiant į valstybės narės BVP“, – rašoma tinklapyje.

Prieš ką PDP vykdoma dabar?
Šiuo metu PDP vyksta prieš dešimt valstybių. Tai – Austrija, Belgija, Bulgarija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Rumunija.
Iš jų didžiausią – 7,4 proc. – biudžeto deficitą 2023 metais fiksavo Italija.
ES Taryba nurodo, kad visos šios valstybės privalo parengti nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius struktūrinius planus. Juose turi būti numatyta grynųjų išlaidų trajektorija.
Kas dėl procedūros gresia?
Jei kyla rizika, kad valstybė narė viršys deficito ar skolos pamatines vertes, Europos Komisija pirmiausia parengia ataskaitą, joje išanalizuoja, ar toje valstybėje susidarė perviršinis deficitas.
Tada apie tai informuojama Taryba. Apsvarsčiusi atitinkamos valstybės pastabas, ji priima sprendimą dėl PDP pradėjimo. Taip pat šaliai pateikiamos rekomendacijos, kuriose nurodoma, kaip padėtis turėtų būti ištaisyta.
Jei valstybė per 6 mėnesius nesiima veiksmų situacijai pataisyti, jai gali būti skirta 0,05 proc. praėjusių metų BVP siekianti bauda.
Lietuvos atveju bauda siektų 45,71 mln. eurų. LRT.lt tokį dydį apskaičiavo remdamasi Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojamu šalies BVP, kuris 2026 metais turėtų sudaryti 91,421 mlrd. eurų.
„Bauda turi būti mokama kas 6 mėnesius tol, kol Taryba įvertins, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi veiksmingų veiksmų. Jei valstybė narė ir toliau nesilaiko reikalavimų, Taryba turi teisę sugriežtinti sankcijas“, – įspėja ES Taryba.

Ar iki šiol yra realiai nubaustų šalių?
Iki šiol arčiausiai baudos skyrimo buvo priartėjusios Portugalija ir Ispanija. Vis dėlto galiausiai Taryba nusprendė realių baudų joms neskirti.
„Taryba nusprendė neskirti baudų Portugalijai ir Ispanijai už tai, kad jos nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui sumažinti. Be to, abiejų šalių atžvilgiu ji sugriežtino perviršinio deficito procedūrą: nustatė naujus terminus deficitui ištaisyti ir nurodė, kokių veiksmų reikia imtis“, – rašoma 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendime.
Portugalijai 2016 metais buvo nurodyta deficitą sumažinti iki 2,5 proc. (2015 metais jis siekė 4,4 proc.), o Ispanijai – 2018 metais iki 2,2 proc. (2015 metais jis siekė 5,1 proc.).




