Naujienų srautas

Verslas2026.11.17 10:44

Viceministras: nustatyti viršpelnio mokestį būtų lengviau „Orlen“ pateikus ataskaitas

Lukas Juozapaitis, BNS 2026.11.17 10:44
00:00
|
00:00
00:00

Valdantiesiems sutarus apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, finansų viceministras sako, kad parengti tai numatantį įstatymo projektą būtų gerokai lengviau, jei pagrindinė potenciali tokio mokesčio mokėtoja – Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ – pateiktų šių metų veiklos finansines ataskaitas.

„Būtų daug tiksliau ir lengviau apskaičiuoti, jei tie duomenys būtų. Jų (tarpinių finansinių ataskaitų – BNS) nepateikimas sukelia daug labai tokių dvejonių, abejonių ir prielaidų“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Kęstutis Kvaraciejus.

Taip jis kalbėjo paklaustas, kaip planuojama apskaičiuoti mokestį, kai „Orlen Lietuva“ dar nėra paviešinusi jokių šių metų finansinių rezultatų, nors ankstesniais metais ketvirčių bei pusmečio ataskaitas ji paviešindavo.

Anot K. Kvaraciejaus, mokesčio modelis dar rengiamas – nustatoma, kokioms įmonėms jis būtų taikomas bei kokia būtų jo bazė. Viceministras tikino, kad turint konkretesnį modelį pavyktų tiksliau apskaičiuoti, kiek iš jo valstybė galėtų surinkti pajamų – dabar tikėtinų įplaukų „amplitudė labai plati“ – nuo 0 iki 64 mln. eurų.

Jo teigimu, dar anksti spręsti, jog mokestis galiotų vienintelei „Orlen Lietuvai“: „Kalbėti apie vieną įmonę taip drąsiai nedrįsčiau.“

Energetikos ekspertas Jacekas Komaras savo ruožtu sakė, jog labai svarbu apsispręsti, ar mokestis bus skaičiuojamas nuo „Orlen Lietuvos“ pardavimų tik Lietuvoje, ar ir užsienyje. Jis pabrėžė, kad bendrovė užsienio rinkose parduoda didžiąją dalį produkcijos.

„Eksportas labai didelis ir dabar iki galo neaišku, nuo ko skaičiuoti, (...) tame yra problema. Kalbame apie pinigus, kiek galime gauti, bet dar nežinome, iš ko, kam taikyti tą mokestį“, – LRT RADIJUI teigė J. Komaras.

„Investuotojų forumo“ ekonomistas Adomas Klimantas sakė, kad, jo žiniomis, „Orlen Lietuva“ šiemet gali tikėtis apie 600 mln. eurų grynojo pelno. Pernai bendrovė uždirbo 26,5 mln. JAV dolerių (tuometinėmis kainomis – 22,7 mln. eurų) grynojo pelno.

Anot jo, viršpelnių apmokestinimas siųstų neigiamą signalą verslui, jog valstybė bet kada gali nuspręsti apmokestinti neplanuotus itin gerus įmonių finansinius rezultatus.

Tuo metu J. Komaras ragino nepamiršti, kad „Orlen“ gamykla Mažeikiuose praeityje veikė nuostolingai, su minimaliomis maržomis.

„Būdavo momentai, kada marža būdavo tik 1 proc. nuo pardavimų, buvo 7 proc., dabar vėl dėl situacijos pasaulyje marža išaugusi. Kodėl reikia atimti, jei „Orlen Lietuva“ dirbo, kada turėjo tik 1 proc. – niekas nekalbėjo apie davimą šiek tiek daugiau, kai nuostolingai dirbo. O dabar sakome – atiduoti, per daug uždirba“, – kalbėjo J. Komaras.

Kaip rašė BNS, valdančiųjų koalicinė taryba praėjusią savaitę sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad pagrindinė, o galbūt ir vienintelė mokėtoja būtų „Orlen Lietuva“, nors mokestį iš viso galėtų mokėti iki 10 kuro gamybos įmonių, o konkretus jų skaičius dar vertinamas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį paragino Vyriausybę įvertinti, ar energetikos sektoriuje neturėtų būti taikomas platesnis apmokestinimas, bei siūlė nekurti mokesčių vienai įmonei.

Papildomų pajamų šaltinių į kitų metų biudžetą Vyriausybė ieško Finansų ministerijai šiuo metu 2027 metams prognozuojant 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijuose esančią ribą.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi