Valstybės biudžete – deficitas, tuo metu „Sodros“ biudžete – perviršis, vadinasi, pinigų į jį surenkama daugiau, nei išleidžiama. Taip susidaro finansinė pagalvė, vadinama „Sodros“ rezervu. Metų pabaigoje šiame rezerve jau bus sukaupta per septynis milijardus eurų, tačiau šiuos pinigus valstybė gali liesti tik išskirtiniais atvejais.
LRT tęsia ciklą „Suprasti biudžetą“ ir šį kartą aiškinasi, kaip sukaupiamas „Sodros“ rezervas ir kokiais atvejais jis gali būti panaudotas.
Daugiau pajamų nei išlaidų – nuo 2019-ųjų
„Sodros“ perteklius, perviršis ar rezervas – terminai, kurie ir politikų, ir ekonomistų lūpose atsiranda dažnai, kai pradedama kalbėti, iš ko didinti įvairias išmokas, pavyzdžiui, pensijas. Tačiau įvairios institucijos – tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė – skuba priminti: šiuos pinigus liesti reikia atsargiai, o kai kurių – ir negalima.
Pinigai „Sodros“ biudžete atsiranda dėl sumokėtų mokesčių nuo atlyginimo. Visi dirbantieji moka socialinio draudimo įmokas, kad atsitikus bėdai gautų ligos išmoką, sulaukę šeimos pagausėjimo – motinystės ar tėvystės išmoką, o ateityje – ir pensiją. Tačiau ilgą laiką išlaidos „Sodros“ biudžete viršydavo pajamas – tekdavo skolintis, kad būtų išmokamos pensijos ir kitos išmokos.
2018-aisiais buvo nuspręsta, kad senoji „Sodros“ skola, kuri kaupėsi po 2009-ųjų krizės, bus perkelta į kitą kišenę – valstybės biudžetą. Todėl nuo 2019-ųjų susidarė situacija, kai į „Sodros“ biudžetą surenkama daugiau pinigų, nei jų išleidžiama įvairioms išmokoms, todėl susidaro perviršis.

„Tokią situaciją turime nuo 2019 metų, kai atsirado perteklius. Truputėlį situacija su klaustuku buvo COVID-19 laikotarpiu, bet nuo 2020–2021 m. vėl situacija pagerėjo ir turime nuolatinį „Sodros“ biudžeto perviršį“, – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Susidaręs perviršis keliauja į rezervą. Šiemet jį gausiai papildė ir pasitraukusiųjų iš antrosios pensijų pakopos kaupimo pinigai. Prognozuojama, kad metų gale rezerve jau bus beveik septyni milijardai.
Finansinė pagalvė ateičiai
Pinigų, kurie kaupiami „Sodros“ rezerve, valstybė liesti, kada panorėjusi, negali.
„Pagrindinis rezervinio fondo tikslas – užtikrinti saugią ateitį, jeigu vėl nutiktų ekonominė krizė – kad nereikėtų mažinti jau mokamų išmokų, kaip buvo ankstesnių krizių atvejais. Jis reikalingas, kad nepasikartotų tas pats scenarijus, kai biudžeto pajamų neužtenka einamiesiems įsipareigojimams dengti“, – aiškina R. Domarkienė.
Kilus pasaulinei krizei, 2009-aisiais valdžiusiems konservatoriams teko priimti sunkų sprendimą – mažinti pensijas, nes tokio rezervo nebuvo. Tačiau kilus krizei dabar situacija būtų kitokia – pensijų mažinti nereikėtų, nes būtų panaudoti rezerve sukaupti pinigai.
Vis dėlto dėl kintančios demografijos dirbančių gyventojų šalyje mažės, o pensininkų daugės, todėl „Sodra“ surinks vis mažiau pajamų iš gyventojų sumokamų įmokų, o išlaidų turės daugiau – reikės mokėti pensijas senjorams, kurių bus vis daugiau.
„Liko mažiau nei dešimtmetis, kai pradės formuotis „Sodros“ deficitas. Tai reiškia, mažiau nei po 10 metų „Sodra“ nebegaus tiek daug pajamų kaip dabar. Vadinasi, ir į rezervą nebekeliaus papildomos pajamos, o teks naudoti patį rezervą“, – sako Valstybės kontrolės fiskalinės stebėsenos vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Taigi nuo 2035-ųjų, kai „Sodros“ išlaidos didės daugiau nei pajamos, rezervas pradės mažėti, nes valstybė turės toliau vykdyti savo įsipareigojimus – mokėti pensijas, bet neturės iš ko, todėl bus naudojamas rezervas. Esant tokiai situacijai, iki 2050-ųjų jo neliks, vadinasi, kilus krizei valstybei vėl tektų mažinti pensijas arba net kai kurias kitas išmokas – ligos, vaiko priežiūros.
Lėtesnis rezervo pildymas – rizikingas
Vis dėlto milijardinis „Sodros“ rezervas atsiduria dėmesio centre, kai valdžiai tenka ieškoti pinigų. Tada politikai siūlo jį pildyti lėčiau, dalį perviršio nukreipdami kitoms išmokoms didinti.
Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlo 9,4 proc. perviršio skirti papildomai pensijoms didinti. Tai reikštų, kad pensijos kitąmet kiltų kiek daugiau, nei planuota, nes kilti privalo ir dėl kasmetinio indeksavimo. Tačiau tai taip pat reiškia, kad „Sodros“ rezervas pasipildytų mažesne suma.
Valstybės kontrolė perspėja – tai nėra tvaru, nes jei rezervas būtų pildomas lėčiau, jo nebeliktų kur kas greičiau nei iki 2050-ųjų.
„Mūsų atlikta analizė rodo, kad tuomet „Sodros“ rezervai pildosi žymiai lėčiau, o „Sodra“ žymiai anksčiau patiria deficitą. Tokiu atveju deficitas priartėtų maždaug už penkerių metų ar netgi anksčiau“, – sako J. Rukšėnaitė.
Todėl, anot Valstybės kontrolės, politikai turi labai atsakingai žiūrėti į bet kokius siūlymus ir pažadus naudoti „Sodros“ perviršį kurioms nors išmokoms didinti.





