Lapkričio 6 d. skrydžius Europoje sutrikdė pranešimai apie galimus sprogimus orlaiviuose. Panašių melagingų grasinimų sulaukta ir lapkričio 3 bei 5 dienomis.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Iki šiol tebesitęsiančio chaoso priežastis lieka nežinoma – vienintelė užuomina yra elektroninis laiškas, kuriame atsakomybę prisiima judėjimas „Kovotojai už Vyrų valstybę“ ir kuris, matyt, sieja šį įvykį su paslaptinga Rusijos grupuote, vadinama tiek „Vyrų valstybe“, tiek „Vyrų legionu“.
Pati grupuotė pastaraisiais metais, panašu, nebuvo labai aktyvi. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) paskutinį kartą išsamiai apie šio judėjimo veiklą rašė 2022 m., kai jo atstovai surengė išpuolį Tbilisio bare, kuriame dažnai lankydavosi Kremliui priešiški rusai.
Grupuotę 2016 m. įkūrė kūno rengybos treneris Vladislavas Pozdniakovas, kuris po dvejų metų buvo nubaustas lygtiniu laisvės atėmimu už „neapykantos moterims kurstymą“ ir pabėgo iš Rusijos.
Galimos „Vyrų valstybės“ sąsajos su grasinimais aviakompanijoms nebuvo patvirtintos, net buvo paskelbti paneigimai. BBC rėmėsi su grupuote susijusiu „Telegram“ kanalu, o „Reuters“ – pačiu V. Pozdniakovu. Abu šaltiniai teigė, kad grupuotė nebeegzistuoja ir su šiuo įvykiu nėra susijusi.
2021 m. Rusijoje uždraustas judėjimas „Vyrų valstybė“ pasižymėjo kraštutinėmis dešiniosiomis pažiūromis, rasizmu, neapykanta moterims ir prieš LGBT nukreiptais pareiškimais. Jo nariai netgi šventė Adolfo Hitlerio gimtadienį.
Grupuotė pirmą kartą atkreipė į save dėmesį, kai pradėjo agituoti prieš smurtą artimoje aplinkoje draudžiančio įstatymo priėmimą Rusijoje.
Viena aktyvi feministė tuomet RFE / RL pasakojo sulaukusi įžeidimų ir grasinimų mirtimi, o kitų asmenų adresai buvo paskelbti internete.
„Vyrų valstybė“ taip pat garsėjo išpuoliais prieš moteris, palaikančias santykius su juodaodžiais vyrais, ir, kaip pranešama, buvo susijusi su išpuoliu prieš suši restoranų tinklą, kurio reklamoje buvo pavaizduotas juodaodis.

Inscenizuota mirtis Indonezijoje
V. Pozdniakovo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma. Jo „Telegram“ kanalas, turintis apie 5 400 prenumeratorių, vis dar veikia ir tarnauja kaip Rusijos karą prieš Ukrainą kurstanti platforma.
Po pranešimo apie elektroninį laišką, susijusį su grasinimais aviakompanijoms, kanale nebuvo pateikta jokių tiesioginių komentarų. Lapkričio 6 d. jame buvo paskelbti įrašai įvairiomis temomis, įskaitant Rusijos regioninio teismo sprendimą uždrausti pornografinį vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamos musulmonės, JAV vidurio kadencijos rinkimus ir Rusijos karių algų didinimą.
Praėjusių metų spalį V. Pozdniakovo pavardė vėl buvo sumirgėjusi naujienų antraštėse dėl Indonezijoje inscenizuotos mirties. Buvo netgi paskelbta neryški nuotrauka, kurioje matėsi ant žemės gulintis panašios išvaizdos vyras su krauju aptaškytais marškinėliais. Po dviejų dienų V. Pozdniakovas vėl pasirodė ir prisipažino, kad tai buvo reklaminis triukas.
Rusijos valdžia dažnai agresyviai persekioja politinius pabėgėlius, tačiau V. Pozdniakovo, panašu, nesivaiko. Tai paskatino svarstymus, kuriuos dar labiau pakurstė pats V. Pozdniakovas, kad jis gali turėti ryšių su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB). Kai kurie Rusijos žmogaus teisių aktyvistai taip pat iškėlė prielaidą, kad V. Pozdniakovas po sulaikymo pradėjo bendradarbiauti su FSB.

„Hibridinė agresija“
Europos šalių, kuriose buvo gauti grasinimai susprogdinti orlaivius, pareigūnai nepareiškė jokių tiesioginių įtarimų, tačiau nurodė, kad šie grasinimai greičiausiai yra koordinuoti.
„Labiausiai tikėtina, kad susiduriame su bandymu vykdyti hibridinę agresiją ir įtraukti mus į tam tikrą psichologinio karo formą“, – sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
Grasinimai pasirodė kaip tik tuo metu, kai Vakarų šalių pareigūnai vis dažniau įspėja apie Rusijos vykdomą slaptą kampaniją, apimančią dronų įsibrovimus į kitų šalių oro erdvę, diversijas ir pasikėsinimus NATO priklausančiose Europos šalyse.
Šią savaitę taip pat buvo užfiksuota net keletas kibernetinių išpuolių prieš prekybos centrų šaldiklius valdančias sistemas visoje Europoje.
„Išpuoliai prieš šaldymo įrangos sistemas ir grasinimai susprogdinti lėktuvus galiausiai gali pasirodyti nesusiję nei su Rusija, nei tarpusavyje. Vis dėlto abu šie atvejai rodo, kaip palyginti nesudėtingos operacijos gali sutrikdyti įprastą gyvenimą, sukelti ekonominių nuostolių ir išbandyti visuomenės pasitikėjimą svarbiausiomis paslaugomis“, – lapkričio 5 d. rašė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos ir saugumo klausimais Davidas Cattleris.
„Europa negali laukti, kol atsiras Rusijos pėdsakų, kad apsaugotų sistemas, nuo kurių jos piliečiai yra priklausomi“, – pridūrė jis.
Kremlius atmetė bet kokias prielaidas apie Rusijos sąsajas su išpuoliais prieš šaldiklius.
„Tai absurdiški teiginiai. Kaip visada, jie nėra pagrįsti jokiais argumentais, jokiais įrodymais, tačiau vis tiek girdime tokius iš piršto laužtus kaltinimus mūsų šaliai, siejant ją su bet kokiomis situacijomis“, – lapkričio 5 d. sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Dėl grasinimų aviakompanijoms kol kas nebuvo pateikta jokių komentarų.





