Naujienų srautas

Verslas2026.11.17 15:02

„Taip gyvens mūsų anūkai“: Seime verda mūšis dėl vieno žodelio Darbo kodekse

Edgaras Savickas, LRT.lt 2026.11.17 15:02
00:00
|
00:00
00:00

Seimui svarstant apie darbo platformose sąlygas, aršios diskusijos įsiplieskė dėl vieno žodelio: išbraukti ar ne jungtuką „ar“ Darbo kodekso projekte. Tai padaryti pasiūlęs Tomas Tomilinas sako, kad tik taip įmanoma užtikrinti realias derybas dėl paslaugos kainos. Tačiau verslo atstovai įspėja, kad toks sprendimas iš esmės reikštų, jog visi kurjeriai turėtų pereiti į darbo santykius.

STRAIPSNIS TRUMPAI

  • Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama įgyvendinti ES direktyvą dėl darbo platformose sąlygų gerinimo.
  • Įstatymo priėmimas suplanuotas ketvirtadienį, tačiau vėl grįžta prie diskusijos apie kriterijus, kurie skiria savarankišką darbą ir darbo santykius.
  • T. Tomilinas siūlo, kad darbą platformoje atliekantis asmuo turėtų ne tik teisę atmesti jam netinkantį užsakymą, bet ir realiai dėl jo derėtis.
  • E. Ruželė pastebi, kad platformose to įgyvendinti iš esmės neįmanoma ir dėl to viskas greičiausiai būtų kvalifikuojama kaip darbo santykiai.

Lietuvos parlamentas po svarstymo jau yra pritaręs Darbo kodekso pakeitimams, kuriais siekiama stiprinti skaitmeninėse darbo platformose dirbančių asmenų teisių apsaugą, užtikrinti skaidresnį jų užimtumo statuso nustatymą ir geresnę asmens duomenų apsaugą.

Šio įstatymo priėmimas numatytas ketvirtadienį, tačiau likus paskutiniam žingsniui vėl suintensyvėjo diskusijos dėl kriterijų, kurių neatitinkantis darbą platformoje atliekantis asmuo būtų laikomas darbuotoju, o ne „partneriu“.

Šiuo metu projekte šie trys kriterijai apibrėžti taip:

„Pirma, pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti, ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį.

Antra, savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų.

Trečia, susitarti dėl paslaugos kainos ar turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių, taip pat susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis (įkainis, konkretus adresas, vieta, atstumas ir pan.) prieš paslaugos teikimą.“

Tačiau Seimo nariai Tomas Tomilinas, Eimantas Kirkutis ir Modesta Petrauskaitė praėjusią savaitę registravo pasiūlymą žodelį „ar“ išbraukti.

„Kyla teisinė rizika, kad skaitmeninėms platformoms pakaks suteikti tik galimybę priimti ar atmesti užsakymą, jog asmuo būtų laikomas turinčiu teises – net jei galimybė derėtis dėl įkainio yra visiškai atimta. Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad derybų dėl kainos galimybės nebuvimas būtų vertinamas kaip savarankiškas darbo santykių požymis.

Pažymėtina, kad galimybė susitarti dėl paslaugos kainos šiame kontekste nesiejama išskirtinai su kolektyvinėmis derybomis pagal Darbo kodeksą. Civiliniame kodekse apibrėžti santykiai tarp ekonominių subjektų reikalauja derybų laisvės, kurią garantuoja rinkos ekonomikos ir konkurencijos teisės principai. Jeigu skaitmeninė platforma visiškai užkerta kelią individualioms komercinėms deryboms dėl paslaugos įkainio ir vienašališkai jį diktuoja, toks modelis neatitinka savarankiškos civilinės ar ūkinės veiklos požymių ir demonstruoja ekonominį pavaldumą, būdingą darbo santykiams“, – argumentavo jie.

Įspėja apie grėsmę

Pasiūlymas praėjusią savaitę svarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Jame dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras sakė, kad jie pakeitimui nepritaria.

„Nuostata buvo labai ilgai diskutuota Trišalėje taryboje, suderinta su socialiniais partneriais, rasti logiški kompromisai. Taip pat buvo įvertinti darbo skaitmeninėje platformoje ypatumai, kaip platformos organizuoja darbą. Pažymėtina, kad atlygis tiek pagal darbo teisę, tiek pagal civilinę teisę yra šalių susitarimo objektas. Toks jis ir išlieka“, – sakė jis.

Nekeisti Trišalėje taryboje suderintos nuostatos ragino ir Lietuvos verslo konfederacijos direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė.

„Pasiūlymui nepritariame, nes manome, kad žodelio „ar“ atsisakymas iš esmės sugriauna kompromisą, pasiektą per dvejus darbo metus.

Įstatyme būtų parašyta tik „susitarti dėl paslaugos kainos“, o ką tai konkrečiai reiškia – ar kolektyvinės, ar individualios, ar momentinės derybos? Kokios šalys tose derybose dalyvauja – paslaugos teikėjas, platforma, paslaugos gavėjas, restoranas?

Tikrai atsiranda labai daug neaiškumų, o kai yra tiek neaiškumų ir skirtingų interpretacijų, atsiranda didžiulė galimybė, kad bus neįmanoma to kriterijaus įgyvendinti. Tai reikštų didelę grėsmę, kad viskas kvalifikuojama į darbo santykius.

Trapaus susitarimo esmė – paliekama galimybė tartis ir paliekama galimybė priimti arba atmesti pasiūlymus, kaip veikia visa ekosistema. Tai fundamentalus pakeitimas“, – aiškino jis.

Komiteto narė Paulė Kuzmickienė atkreipė dėmesį į klientų lūkesčius.

„Jie norėtų gauti paslaugą greitai, efektyviai ir už gerą kainą. Jeigu norėtumėte, kad derybos dėl kainos vyktų realiuoju laiku, tas kriterijus tampa praktiškai neįvykdomas. Nežinau, ar tai geras pasiekimas“, – sakė ji.

Savo ruožtu T. Tomilinas atsakė, kad šiuo pasiūlymu nieko nesugadina.

„Suprantu, kad ministerija kitaip ir kalbėti negali, nes yra susitarimas. Bet mes nesame susitarimo dalyviai, mes esame Seimas, kuris vertina, ar tai, kas parašyta, turi logikos, ar vis dėlto nelabai. Mano galva, tai visiškai neturi logikos, nes jeigu tu įrašai „susitarti dėl kainos“, bet kitu žodeliu paneigi visą tą sakinį, tai trink tą sakinį arba nevaidink to, ko nėra“, – dėstė jis.

Seimo narys dar citavo anksčiau lobistų pateiktus argumentus, esą „derybos kelia pavojų eismo saugumui“, „derybos nereiškia didesnio uždarbio“.

„Ta prasme? Kapitalistinėje visuomenėje su rinkos ekonomika derybos kelia eismo saugumui problemų? Šitas argumentų lygis, atsiprašau...

Kalbame apie reguliavimą, kuris dabar galios 10 proc. gyventojų, po penkerių metų bus 20 proc. Mes skaitmenizuojamės, keičiasi mūsų ekonomika. Ką šiandien priimsime, taip gyvens mūsų anūkai. Jei dabar taip nusileisime verslui ir taip nesugebėsime pamatyti, kur yra esmė, padarysime didžiulę klaidą“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Jo siūlomam pakeitimui pritarė Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė.

„Nelabai matau, kodėl turėtume keisti civilinių santykių esmę, kurioje yra sutarčių laisvės principas ir apriboti vieną konkrečią formą. Nereikia bijoti civilinių santykių platumo. Vieno žodžio pakeitimas ir būtų tas tikrasis kompromisas, kuriame dalyvautų ir kitos profesinės sąjungos.

Beje, kompromisas, apie kurį kalba E. Ruželė, buvo pasiektas tarp dviejų organizacijų Trišalėje taryboje, jis neapima profsąjungų, kurios atstovauja platformose dirbantiems žmonėms“, – sakė ji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas per balsavimą T. Tomilino pasiūlymui pritarė.

„Už“ pasisakė jis pats, socialdemokratai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Modesta Petrauskaitė ir Jūratė Zailskienė, „aušriečiai“ Kęstutis Bilius ir Daiva Petkevičienė, „valstietis“ E. Kirkutis bei konservatorė Daiva Ulbinaitė.

„Prieš“ balsavo konservatoriai P. Kuzmickienė ir Arūnas Valinskas, o socialdemokratas Darius Razmislevičius susilaikė.

ES direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2026 m. gruodžio 2 d. Dauguma kitų Bendrijos šalių narių dar nėra to padariusios.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi