Vaikų gydytoja teigia, kad, norint ugdyti vaiko gyvensenos įpročius, pavyzdžiui, rūpintis asmenine higiena, tėvams svarbu rodyti gerą pavyzdį. Ji taip pat pabrėžia, kad tėvai daro didžiulę klaidą gąsdindami vaikus gydytojais ar žadėdami saldainius už išgertus vaistus. „Derybos turi būti labai sąžiningos, ir jeigu mes žadame, turime galvoti, ką žadame“, – sako gydytoja.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Vaikystės laboratorija“ įraše:
Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė sako, kad, ugdant vaiko higienos įpročius, pavyzdžiui, mokant jį plauti rankas, labai svarbu pirmiausia patiems tėvams rodyti gerą pavyzdį.
„Vaikai viską kopijuoja. Tai yra taisyklė, kad viskas, ką vaikai pamato, gali būti panaudota prieš mus. Todėl pirmiausia mokant plauti rankas vaikai turi matyti, kaip mes plauname rankas. Grįžus iš lauko mes sakome: „Nubėk nusiplauti rankų.“ O vaikas galvoja: „Palauk, aš turiu bėgti, o mama grįžo ir nesiplauna rankų. Kodėl aš turėčiau?“ Tai pirmiausia mes turime visi kartu eiti plauti rankų ir nuo pat pradžių mokyti, kaip tai daryti“, – teigia specialistė.
Pasak jos, nors formuoti vaiko higienos įpročius yra svarbu, nereikėtų neperlenkti lazdos. Gydytojos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad per dažna aplinkos dezinfekcija gali būti susijusi su prastesne vaikų imunine sistema, nes tuomet jie dažniau serga lėtinėmis autoimuninėmis ligomis. Todėl, pavyzdžiui, jeigu obuolys nukrito ant žemės, tačiau namai yra švarūs, jo skubėti plauti nereikia.
„Vis dar galioja higienos hipotezė, kad vaikai, gyvendami per švarioje aplinkoje, dažniau būna alergiški, serga bronchų astma ir t. t.“, – sako I. Plėštytė.

Vis dėlto, anot jos, palaikant švarą namuose reikėtų vengti ir cheminių priemonių naudojimo, nes imuninė sistema negeba atpažinti į kūną patekusių cheminių medžiagų, kurios yra ypač žalingos vaikams.
„Jeigu yra krūva cheminių valiklių aplinkoje, tai ne tik kad nužudome vadinamąsias gerąsias bakterijas, kurios turi padengti mūsų kūną ir patekti į kūną, mes kartu tą, ką plauname, tą ir geriame. Todėl daugybė tyrimų rodo, kad dezinfekcinės priemonės tikrai prisideda prie tam tikrų ir vaikų, ir suaugusių sveikatos sutrikimų. Bet kadangi vaikas auga greitai, jis siurbia į save viską kaip kempinė, kad augtų ir pūstųsi. O jis siurbia viską, kas yra aplinkoje, tai tie chemikalai labiau kenkia vaikui nei suaugusiems“, – aiškina gydytoja.
I. Plėštytė pasakoja, kad maži vaikai pasaulį pažįsta ne tik liesdami ar stebėdami, bet ir ragaudami daiktus aplinkoje. Net jei vaikas pakelia nuo žemės ir suvalgo, pavyzdžiui, saldainį, tai nebūtinai reiškia, kad jis susirgs. Pasak jos, taip yra todėl, kad vaikų iki tam tikro amžiaus skrandžio rūgštingumas būna didesnis nei suaugusiųjų, todėl į jų organizmą patekę mikrobai ar virusai lengviau sunaikinami.
„Vaikai per burną pažįsta labai daug pasaulio. Jie turi visko paragauti, nes jiems vadovėlio nepateikia, kad tas valgomas, o tas nevalgomas. Jie viską palaižo – ir sieną, ir stalą, patikrina, skanu ar ne“, – sako ji.

Specialistė taip pat atskleidžia, kad vaiko noras valgyti smėlį, kreidą ar kitus neįprastus dalykus, gali rodyti tam tikrų medžiagų trūkumą organizme. Pavyzdžiui, jeigu vaikas valgo smėlį, jam gali trūkti geležies, o jeigu pradeda vartoti daugiau druskos, tai gali reikšti mineralų trūkumą. Pasak jos, tokiu atveju vietoj filtruoto vandens reikėtų rinktis mineralizuotą vandenį.
„Vaikai labai pasako, ko jiems reikia, net ir jeigu iškreiptai valgo. Aš pati iš savo vaikystės prisimenu, kad vogdavau kreidą ir man ji skani buvo. Tuomet supratome, kad trūksta kalcio. Tai geriau matyti vaikus ir pagalvoti, kodėl jie taip elgiasi, nei panikuoti ir galvoti, kad jau bus baisiausia liga“, – pabrėžia I. Plėštytė.
Gydytoja taip pat pažymi, kad tėvai daro didelę klaidą gąsdindami vaikus gydytojais arba už išgertus vaistus žadėdami saldainių. Jos teigimu, derybos gali padėti susitarti su vaikais, tačiau svarbu gerai apgalvoti, kas yra žadama.
„Duodami saldainį už tai, kad vaikas stengiasi būti geras, jam kenkiame. Vietoj to, kad pasakytume, jog jei būsi geras ar kai pasveiksi, eisim į aikštelę žaisti, kartu su dviračiais važiuosim, būsim kartu, mes sakome: „Imk saldainį ir būk laimingas.“ Tuo momentu jis bus laimingas, bet saldainis nebus pliusas jo sveikatai. Tai derybos turi būti labai sąžiningos, ir jeigu mes žadame, turime galvoti, ką žadame“, – sako I. Plėštytė.

Ji taip pat kalba apie vaikų laikysenos problemas. Pasak jos, vaiko laikysena tiesiogiai priklauso nuo pėdų mankštos.
„Laikysenos yra tragiškos, <...> vaikai nebesikarsto. Jų pėdų raumenys visiškai silpni, nebeatlaiko, vystosi plokščiapėdystė. O užtenka tik keleto pratimų per dieną žaidimo forma, kad vaikas paeitų pasistiebęs arba su kojų pirštukais surinktų pieštukus arba lego detales nuo grindų ir į dėžutę sudėtų, pereitų per rąstą. Bet be patogių batų su storu padu, o basi, ir tai jau laikysenai turės didelę įtaką“, – akcentuoja gydytoja.
Parengė Vaida Račkauskaitė






