Naujienų srautas

Mokslas ir IT 2026.11.17 19:35

49 metai kosmose: kur dabar yra „Voyager 1“ ir kas įrašyta ateiviams skirtoje plokštelėje

00:00
|
00:00
00:00

Toliausiai kosminėje erdvėje nukeliavęs žmonių sukurtas aparatas „Voyager 1“, gabenantis ir žinutę protingoms civilizacijoms, netrukus pasieks dar vieną atstumo rekordą. Trečiadienio vidurdienį jis nuo Žemės bus nutolęs per vieną šviesos parą. Tai reiškia, kad iš mūsų planetos išsiųsti signalai iki kosminio klajūno šviesos greičiu keliaus 24 valandas.

STRAIPSNIS TRUMPAI

  • Lapkričio 18 d. „Voyager 1“ pasieks vienos šviesos paros atstumą nuo Žemės. Tad signalas iki jo keliaus 24 val.
  • Abu „Voyager“ aparatai laikomi toliausiai kosminėje erdvėje nukeliavusiais žmonių sukurtais prietaisais.
  • „Voyager 1“ atrado 5 naujus Saturno mėnulius, padėjo aptikti Jupiterio žiedus. Jo surinkti duomenys taip pat sustiprino susidomėjimą Jupiterio palydovu Europa, po kurios ledu, kaip spėjama, gali būti skysto vandens.
  • 1990 m. vasario 14 d. būdamas už Neptūno orbitos, „Voyager 1“ padarė istorinę nuotrauką „Blyškiai mėlynas taškelis“, kurioje Žemė matoma kaip vos vieno pikselio šviesos taškelis.
  • „Voyager 1“ gabena paauksuotą plokštelę su žmonijos žinute galimai nežemiškai civilizacijai. Joje įrašyti pasisveikinimai 55 kalbomis, muzika ir Žemės garsai, taip pat užkoduota 115 vaizdų bei diagramų.

Kas yra šviesos para?

Dvyniai erdvėlaiviai – „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ – į kosmoso platybes iškeliavo 1977 m. Nors „Voyager 2“ pakilo anksčiau – rugpjūčio 20 d., o „Voyager 1“ – po 16 dienų, rugsėjo 5-ąją, pastarajam buvo parinktas trumpesnis ir greitesnis skrydžio maršrutas. Dėl šios priežasties šiandien „Voyager 1“ nukeliavo daug toliau nuo Žemės nei jo brolis.

Lapkričio 18 d., 12.16 val. Lietuvos laiku, nuo Žemės jis bus nutolęs 25,9 mlrd. kilometrų ir šviesa (arba informacija šviesos greičiu) iki jo keliaus lygiai parą.

„Jei norite pasisveikinti su „Voyager“, turite išsiųsti žinutę, tada eiti namo ir laukti dvi dienas, kol galiausiai sulauksite atsakymo“, – teigia „Voyager“ projekto vadovė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL) Suzanne Dodd.

Kad būtų lengviau suvokti šį šviesos paros atstumą iki „Voyager 1“, palyginkime jį su atstumais iki kitų objektų.

Pavyzdžiui, Mėnulis nuo Žemės vidutiniškai nutolęs 384 400 kilometrų. Misijos „Artemis II“ astronautams prireikė maždaug trijų parų, kad jį pasiektų, o šviesa šį atstumą įveikia per 1,3 sekundės.

Saulės šviesai įveikti apie 150 mln. kilometrų atstumą nuo Saulės iki Žemės prireikia maždaug 8 minučių 20 sekundžių. Vadinasi, artimiausia mūsų žvaigždė yra už maždaug 8,3 šviesos minutės.

Žemei ir Marsui skriejant aplink Saulę, atstumas tarp jų kinta, todėl šviesai nukeliauti nuo vienos planetos iki kitos gali prireikti nuo trijų iki 22 minučių. Tiek pat užtrunka ir radijo signalas, siunčiamas į kosminį aparatą, esantį ties Marsu, arba iš jo – į Žemę.

Dažniau kosmoso platybėms matuoti ir jų mastui nusakyti naudojami šviesmečiai – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus. Vienas šviesmetis yra maždaug 9,46 trln. kilometrų. Artimiausia mūsų Saulės sistemos kaimynė – Kentauro Proksimos žvaigždė – yra maždaug už 4,24 šviesmečio. Kita artimiausia mūsų Paukščių Tako kaimynė – Andromedos galaktika – yra maždaug už 2,5 mln. šviesmečių.

„Voyager 1“ aparatas, paleistas į kosmosą 1977 metais, kai turbūt ne kiekvienas skaitytojas ir gimęs buvo dar tais metais, sėkmingai beveik 50 metų skrieja kosmose ir taps pirmuoju, nuo Žemės nutolusiu per tokį atstumą.

Jokio kito kosminio aparato nėra tiek toli nuo Žemės, kad signalas iki jo ir iš jo iki mūsų keliautų 24 valandas“, – LRT.lt komentuoja Vilniaus universiteto (VU) astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė.

Toliausiai nuskridę žmonių sukurti aparatai

Dr. R. Minkevičiūtė pasakoja, kad pirminis abiejų „Voyager“ erdvėlaivių tikslas buvo tirti išorines Saulės sistemos planetas: Jupiterį, Saturną, Uraną, Neptūną.

Tačiau galiausiai buvo nuspręsta jiems leisti išskrieti už Neptūno orbitos į tarpžvaigždinę erdvę.

Nors apie Saulės sistemą įprastai galvojame kaip apie Saulę ir aštuonias aplink ją skriejančias planetas, iš tiesų ją taip pat sudaro heliosfera – Saulės magnetinio lauko įtakos sfera, ir dar toliau esantis Oorto debesis – hipotetinis ledinių kosminių kūnų telkinys, gaubiantis Saulės sistemą iš visų pusių, kuriame dar veikia mūsų žvaigždės gravitacija.

Anot dr. R. Minkevičiūtės, tiek „Voyager 1“, tiek „Voyager 2“ jau yra praskridę visas Saulės sistemos planetas ir heliosferą. Tad jie jau yra tarpžvaigždinėje erdvėje.

NASA yra apskaičiavusi, kad „Voyager 1“ prireiks dar 30 tūkst. metų, kad jis praskristų Oorto debesį, kuriame veikia Saulės gravitacija, kad iš tiesų galėtume teigti, jog jis išskrido iš Saulės sistemos.

Nepaisant to, abu „Voyager“ prietaisai yra laikomi toliausiai iki šiol kosminėje erdvėje nuskridusiais žmonių sukurtais aparatais.

Daug papasakojo apie Saulės sistemos planetas

LRT.lt kalbinta astrofizikė pasakoja, kad „Voyager 1“ suteikė daug žinių apie tolimas Saulės sistemos planetas. Pavyzdžiui, jis padėjo identifikuoti Jupiterio žiedus ir tai, kad Saulės sistemoje, be Žemės, yra dar vienas vulkaniškai aktyvus kūnas – Jupiterio palydovas Ijo.

Be to, anot pašnekovės, „Voyager 1“ atkreipė mokslininkų dėmesį į kitą Jupiterio palydovą – Europą, kur, spėjama, po dideliu ledo sluoksniu gali būti skysto vandens.

Šis aparatas atrado ir penkis naujus Saturno mėnulius bei naują jo žiedą.

„Na, o tiriant Saturno palydovą Titaną, paaiškėjo, kad iš tiesų, kaip ir įtarta, Titanas turi storą azoto atmosferą. Tai sukėlė didžiulį mokslininkų susidomėjimą, ir toliau planuojant Saturnui skirtas misijas buvo įtraukiama, kad ir Titaną būtų įdomu panagrinėti. Taip galiausiai atsirado „Cassini-Huygens“ misijos idėjos“, – teigia dr. R. Minkevičiūtė.

Misija „Cassini-Huygens“ truko 20 metų. Ją įgyvendinant, tirti Saturno palydovai ir žiedai. Tarp daugybės pasiekimų nustatyta, kad Titane yra metano ir etano ežerų, upių bei jūrų, o kitame palydove – Encelade, po ledo pluta slypi požeminis vandenynas, iš kurio veržiasi vandens garų ir ledo čiurkšlės.

Enceladas ir Europa šiandien laikomi pagrindiniais galimos žemiškos gyvybės paieškų pasauliais.

Grįžtant prie „Voyager 1“ pasiekimų, jis mokslininkams nemažai papasakojo apie iki tol mažai pažintą tarpžvaigždinę erdvę, kuri driekiasi už Neptūno orbitos.

„Grįžtant prie tos ribos, kur baigiasi Saulės magnetinis laukas ir prasideda tarpžvaigždinė erdvė, tai iki tol buvo manyta, kad toje riboje turėtų būti kažkokio, sakykim, susipainiojusio magnetinio lauko požymių. Tačiau jis [„Voyager 1“] nustatė, kad magnetinio lauko kryptis nesikeičia, – aiškina astrofizikė. – Be to, jis parodė, kad tai nėra kažkoks vakuumas, kuriame nieko nėra. Iš tikrųjų čia fiksuojama didelės energijos elektringųjų dalelių, kurios yra daug didesnės energijos negu Saulės skleidžiamos elektringosios dalelės. „Voyager 1“ nustatė, kad tarpžvaigždinėje erdvėje pasikeičia radiacija, ji sustiprėja – tampa tris ar net penkis kartus stipresnė.“

Planuojama, kad ryšį galėsime palaikyti iki 2036 metų

„Voyager“ aparatai skrieja dėl anksčiau įgyto greičio ir iš inercijos, tačiau tam, kad veiktų ir neužšaltų jų moksliniai prietaisai, yra reikalinga elektros energija ir šiluma. Tai gaunama iš radioaktyviojo plutonio.

„Jie [„Voyager“ erdvėlaiviai] turi tokius mažyčius generatorius, kur yra radioaktyvus plutonis. Jam skylant išsiskiria šiluma, kuri paverčiama elektros energija“, – sako dr. R. Minkevičiūtė.

Vis dėlto kuro atsargos yra baigtinės. Todėl NASA po truputį išjungia aparatų mokslinius prietaisus. Šiuo metu iš 10 „Voyager 1“ prietaisų veikia tik du.

1990 m. vasario 14 d. praskriejęs visas Saulės sistemos planetas, „Voyager 1“ paskutinį kartą į jas „pažvelgė“ ir padarė istorinę nuotrauką, vadinamą „Blyškiai mėlynu taškeliu“ (angl. „Pale Blue Dot“). Šiame kadre, padarytame prieš išjungiant dvi erdvėlaivio kameras, Žemė matoma kaip mažas, vos vieno pikselio šviesos taškelis.

Savo knygoje „Blyškiai mėlynas taškelis: žmonijos ateities kosmose vizija“ (angl. „Pale Blue Dot: A Vision of the Human Future in Space“) Kornelio universiteto astronomas Carlas Saganas rašė:

„Tai – čia. Tai – mūsų namai. Tai – mes. Jame gyvena visi, kuriuos mylite, visi, kuriuos pažįstate, visi, apie kuriuos kada nors girdėjote, kiekvienas kada nors gyvenęs žmogus... Visi jie nugyveno savo gyvenimus ant dulkelės, skendinčios saulės spindulyje.“

„Man ši nuotrauka primena mūsų atsakomybę būti vieniems su kitais geranoriškesniems, saugoti ir branginti šį blyškiai mėlyną taškelį – vienintelius namus, kuriuos kada nors pažinojome“, – pridūrė astronomas.

Kiek „Voyager 1“ dar veiks?

„Rugsėjo mėnesį perjungus kai kuriuos instrumentus, tikimasi, kad ateinančius metus ryšys su aparatu turėtų toliau būti be papildomo išjungimo, o jau po metų vėl bus, matyt, mąstoma, ką čia dar galima išjungti, kad būtų sutaupyta energijos“, – pasakoja dr. R. Minkevičiūtė.

2036 metus NASA mini kaip orientacinį terminą, iki kurio gali būti palaikomas ryšys su „Voyager 1“. Vėliau aparatas bus taip toli, o jo signalas toks silpnas, kad jo sugauti nebesugebėsime.

Kai ryšys nutrūks, astrofizikės teigimu, „Voyager 1“ „taps laisvai kosminėje erdvėje skriejančiu aparatu, kuris, jeigu jam niekas nesutrukdys, galės skrieti kad ir penkis milijardus metų“.

Žinutės protingai civilizacijai

Paklausta, ar nutrūkus ryšiui su „Voyager 1“ ir šiam tapus kosmoso klajūnu jis kada nors galėtų grįžti į Žemę, mokslininkė teigė, kad tokia tikimybė menka.

„Labiau yra iš mokslinės fantastikos mokslininkų svajonės, kad galbūt šitą zondą kada nors ras nežemiška civilizacija“, – šypsosi dr. R. Minkevičiūtė.

Įdomu tai, kad, siųsdami „Voyager 1“ į kosminę kelionę, žmonės ne tik svajojo, bet ir suteikė savo svajonėms fizinį pavidalą, mat į „Voyager“ dvynius buvo įdėta po paauksuotą plokštelę (angl. golden records), kurioje – žinutės protingoms civilizacijoms.

Plokštelėje įrašytas pasisveikinimas 55 kalbomis, įvairių kultūrų ir skirtingų istorinių laikotarpių muzika, įskaitant Bacho, Beethoveno, Mozarto, Armstrongo ir Chuck Berry kūrinius, Žemės garsai, tokie kaip bangų mūša, vėjas, griaustinis, paukščių ir banginių skleidžiami garsai, JAV prezidento Jimmy Carterio ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimai.

Be to, plokštelėje užkoduota ir 115 vaizdų bei diagramų, vaizduojančių įvairius gyvenimo mūsų planetoje aspektus. Viena ant pačios plokštelės iškalta diagrama vaizduoja ir mūsų vietą Visatoje.

„Mintis yra tokia, kad, mąstant apie mus pačius, mums būtų smagu aptikti kažkokį kitos civilizacijos paliktą artefaktą ir suprasti, kad nesame vieni (...) Tai norėta, kad ir kita civilizacija žinotų, jog ji nėra viena, kad šalia tokios Saulės yra Žemė ir čia, Žemėje, gyvena gyvi padarai“, – sako dr. R. Minkevičiūtė.

Ji pasakoja, kad be visos ant plokštelių pateiktos informacijos, yra ir instrukcija, kaip ją „skaityti“.

„Tas auksinis diskas veikia panašiai kaip kompaktinis diskas ar gal labiau kaip vinilinė plokštelė. Yra pridėta adatėlė, kuria naudojantis galima perskaityti, išgirsti įrašytus garsus, išsitraukti visą sudėtą informaciją“, – sako pašnekovė.

„Kosmosas yra labai tuščias, todėl tikimybės, kad „Voyager“ pateks į kitos žvaigždės planetų sistemą, iš esmės nėra, – sakė C. Saganas. – Kosminis aparatas bus aptiktas, o plokštelė paleista tik tuo atveju, jei tarpžvaigždinėje erdvėje egzistuoja pažangios kosmosu keliaujančios civilizacijos.“

„Tačiau, kaip rodo gražios prezidento Carterio ir generalinio sekretoriaus Waldheimo žinutės, – pridūrė jis, – šios žinutės butelyje paleidimas į kosminį vandenyną byloja apie kažką labai viltingo, susijusio su gyvybe šioje planetoje.“

„Voyager 2“

Nors „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ buvo paleisti tik 16 dienų skirtumu, dr. R. Minkevičiūtės teigimu, „Voyager 2“ vienos šviesos paros atstumą nuo Žemės pasieks tik po devynerių metų.

„Nors jie lyg broliai dvyniai, misijos šiek tiek skiriasi. „Voyager 1“, praskriejęs Saturną, pasinaudodamas Saturno gravitacija, įgijo labai didelį greitį. Jo darbai Saulės sistemoje baigėsi. Todėl jis anksčiau išskrido iš heliosferos ir šiuo metu yra toliau nuskriejęs ir greičiau skrieja.

„Voyager 2“ Saulės sistemoje pasiliko ilgiau, nes jis skriejo ir aplink Uraną, ir aplink Neptūną“, – sako mokslininkė.

Anot jos, „Voyager 2“ taip pat surinko daug astronomams naudingų duomenų.

„2035 m. lapkričio mėnesį bus įdomu pakalbėti apie „Voyager 2“ darbus, nes iš tikrųjų net, pavyzdžiui, iki šiol Uranas ir Neptūnas nėra turėję jiems skirtų misijų. Tie Urano ir Neptūno vaizdai, kuriuos mes turime, yra gauti su „Voyager 2“. Tai tikrai buvo labai novatoriški tyrimai ir vertėjo „Voyager 2“ ilgiau užsilikti Saulės sistemoje, atsilikti nuo „Voyager 1“, kad pateiktų mums tokios informacijos“, – užbaigia VU astrofizikė dr. R. Minkevičiūtė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą