Naujienų srautas

Verslas2026.07.07 23:25

Skundai dėl maisto atliekų konteinerių: įrengiami ne po žeme, nebetelpa nuosavų namų kieme

00:00
|
00:00
00:00

Kauno rajone gyventojams paskirstyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė pasipiktinimą. Į LRT GIRDI kreipęsi individualių namų gyventojai sako, atsiradus papildomų konteinerių, visi jie vos betelpa nedidelių individualių namų kiemuose. Tuo metu daugiabučių gyventojai kelia klausimus, kodėl maisto atliekų konteineriai, kurie, tikėtina, skleis nemalonius kvapus, neįrengti po žeme kaip stiklo ar plastiko.

Kauno rajone, Akademijos gyvenvietėje, prie daugiabučių rūšiavimo konteineriai požeminiai. Nuo liepos trylikoje rajono gyvenviečių, kuriose daugiau nei 2000 gyventojų, pradėjus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, joms pastatytas naujas konteineris. Akademijos ir daugelio kitų gyvenviečių atveju – ant žemės. Į LRT GIRDI kreipęsis gyventojas kelia klausimą kodėl ir nerimauja dėl sklisiančių kvapų.

Žinios

„Žemėje temperatūra apie 5–7 laipsnius, tai kvapų nėra, o kai dabar karščiai 50 laipsnių, tai tuoj užvirs ten viskas ir prasmirs“, – teigia Akademijos gyventojas Dainius Šeronas.

Gyventojas sako, jei kai kuriose aikštelėse vietos dar vienam požeminiam konteineriui ir stigtų, dabar esančius reikėtų keisti vietomis – ant žemės iškelti stiklą, po žeme – maisto atliekas.

„Stiklas nesmirdi, musių prie stiklo, gal ten vynas buvo, bet vis tiek kitaip. Buvo tokie pažadai, bet tie pažadai dabar visiškai pamiršti“, – pasakoja D. Šeronas.

Nauja tvarka nesidžiaugia ir individualių namų gyventojai. 13 tūkstančių jų gavo po virtuvės atliekų konteinerį. Noreikiškėse kotedžų gyventojai sako dabar konteinerių tiek, kad juos tenka statyti ir dviem eilėmis.

„Mūsų būstai nedidelio ploto, gyvena jaunos šeimos arba žmonės, kurie užauginę vaikus, tai vienam žmogui tenka ir penki konteineriai, kaip mano atveju“, – dalijasi Noreikiškių gyventoja Skaidra Šilingė.

Rūšiavimui skirti pakuočių, stiklo, virtuvės ir buitinių atliekų konteineriai, dar vienas žaliosioms atliekoms. Gyvenantys po vieną sako ne visus pripildo, o jų pagal grafiką neišstūmę išvežti sulaukia įspėjimų, kad tinkamai nerūšiuojant gali didėti mokestis.

„Pagrindinė problema, kad nėra jiems vietos. Jei būtume perspėti, gautume sutikimą, aš tikrai susikooperuočiau su keliais namo kaimynais, kad galėtume turimas atliekas į kelis konteinerius mesti, o ne taip kad kiekvienam po vieną“, – tikina Noreikiškių gyventoja.

Kauno rajono savivaldybė sako, kad turi parengtą techninį projektą dėl daugiabučių atliekų rūšiavimo aikštelių plėtros. Žada tartis su gyventojais, kur būtų galima statyti požeminius virtuvės ir maisto atliekų konteinerius. Neatmeta, kad jų įrengimo sąnaudas savo sąskaitose gali pajusti patys gyventojai.

Dėl pokyčių statant konteinerius prie individualių namų savivaldybė ragina tartis su kaimynais.

„Individualus ūkis rūšiuoja atliekas ten, kur susidaro, tai yra pas save namie individualiai. Tai jei kažkuri gatvė nori savo bendrųjų konteinerių turėti, tai jie patys turi susirinkti ir nuspręsti, kur jį statys“, – teigia Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Ar gyventojams susitarus dėl vietos, konteinerių mažėtų, dar neaišku.

„Tai yra diskusija, nes tai yra ir išlaidos, reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, bet mes tikrai niekada nesakom ne“, – tikina Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja.

Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos direktyva. Taip siekiama sumažinti mišrių atliekų kiekį. Kauno rajono savivaldybė tikisi, per metus surinkti 4500 tonų maisto ir virtuvės atliekų.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi