Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atmetė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Trečiadienį už projekto atmetimą balsavo 8 komiteto nariai, 3 buvo prieš. Tačiau galutinį sprendimą dėl to turės priimti visas Seimas.
R. Žemaitaitis siūlo panaikinti dar 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, jis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebus laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Nepritardamas „aušriečių“ lyderio inicijuotoms įstatymo pataisoms, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas sakė jame matąs daug rizikų nacionaliniam saugumui.
„Panaikinus šitą įstatymą, bendradarbiavę su KGB galės dirbti aukštuosiuose valstybės postuose. Tai ypatingai grėsmingas dalykas. Gali būti išviešinta ne tik informacija apie juos, bet ir informacija apie tai, ką jie papasakojo valstybei, apie tai kaip KGB veikė Lietuvoje. Akivaizdu, kad tai netvarkingas įstatymas ir manau, kad be jokios abejonės jam pritarti negalime“, – NSGK posėdyje sakė L. Kasčiūnas.
Atmesti projektą kvietė ir konservatoriai Arvydas Pocius ir Ingrida Šimonytė.
„Man atrodo, kad yra labai ribotos galimybės šitą projektą kažkaip padaryti geresniu. Jeigu jau taip atsitiko, kad valstybė jau kartą davė žodį, man atrodo, kad valstybė neturėtų šio žodžio kaitalioti, kokia ji bebūtų šio žodžio šeimininkė“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pernai gruodį įstatymo pataisas, siūlančias panaikinti dar 1999 m. priimtą buvusiems KGB bendradarbiams skirtą įstatymą, po pateikimo palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2. Projektas buvo perduotas svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių, NSGK komitetams.
R. Žemaitaičio nuomone, Lietuva neturėtų baimintis paviešinti bendradarbiavusius su KGB.
„Manau, kad tikrai reikia išviešinti, nereikia čia bijoti. (….) Man keista, kad gyvendami 35 metus nepriklausomoje valstybėje turėtume bijoti sąrašų“, – pateikdamas projektą sakė parlamentaras.
„Aušrietis“ nemano, kad būtų pažeisti buvusių KGB bendradarbių, prisipažinusių Lietuvos valstybei, konstituciniai teisėti lūkesčiai. R. Žemaitaičio nuomone, jiems duotas pažadas jau yra įgyvendintas.
Beje, tai ne pirmas politikų bandymas paviešinti buvusius KGB bendradarbius.
Pernai lapkritį Vyriausybė nepritarė jau pradėtoms svarstyti panašioms konservatoriaus Arvydo Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms. Ministrų kabinetas kritiškai įvertino įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento (EP) ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
