JAV ir Iranui savaitgalį nepasistūmėjus link aštuonias savaites trunkančio karo pabaigos, pirmadienį pakilo naftos kainos, o akcijų rinkos į savaitgalio naujienas reagavo įvairiai.
Rusenusias viltis, kad abi pusės galėtų pasiekti pažangą derybose Pakistane, šeštadienį galutinai numarino JAV prezidentas, pareiškęs, esą nėra prasmės „sėdėti ir kalbėti apie nieką“.
„Visos kortos yra mūsų rankose. Jie gali mums skambinti kada tik nori, bet jūs daugiau nebeskraidykite 18 valandų skrydžių, kad sėdėtumėte ir kalbėtumėte apie nieką“, – savo komandai, kurios skrydį į Islamabadą atšaukė, teigė sakęs Donaldas Trumpas, kalbėjęs televizijos „Fox News“ eteryje.
Tačiau jis žurnalistams taip pat minėjo po kelių minučių nuo šio sprendimo sulaukęs patikslinto Irano pasiūlymo.
„Jie mums pateikė dokumentą, kuris turėjo būti geresnis, ir – tai įdomu – iškart, kai aš atšaukiau (delegacijos kelionę – ELTA), per 10 minučių gavome naują dokumentą, kuris buvo daug geresnis“, – sakė JAV prezidentas, išsamiau nekomentavęs.
Žurnalistai jo atskirai paklausė, ar delegacijos atšaukimas reiškia grįžimą prie karo veiksmų.
„Ne, to nereiškia. Mes apie tai dar negalvojome“, – tikino D. Trumpas.
Tačiau derybų perspektyvos buvo miglotos dar iki šio D. Trumpo ėjimo, nes Irano valstybinė televizija pranešė, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi neturi planų susitikti su JAV pareigūnais ir kad Islamabadas veiks kaip pasiūlymų tarpininkas.
Remdamasis nenurodytais šaltiniais, tarp kurių buvo ir JAV pareigūnas, portalas „Axios“ sekmadienį pranešė, kad Teheranas pateikė naują pasiūlymą atidaryti Hormuzo sąsiaurį, per kurį taikos metu keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, o derybas dėl branduolinės programos atidėti vėlesniam laikui.
Derybos tarp Teherano ir Vašingtono priėjo aklavietę: Iranas kritikuoja JAV vykdomą jo uostų blokadą, o Baltieji rūmai reikalauja, kad Islamo Respublika leistų laivybą šiame sąsiauryje.
Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad A. Araghchi atvyko į Sankt Peterburgą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ši kelionė vyksta po vizitų į Islamabadą ir Omaną, regiono valstybėms dedant intensyvias diplomatines pastangas užbaigti karą.
Netrukus po nusileidimo Rusijoje A. Araghchi apkaltino JAV dėl taikos derybų žlugimo apkaltino, minėdamas jų „per didelius reikalavimus“, ir pridūrė, kad „saugus praplaukimas per Hormuzo sąsiaurį yra svarbus klausimas visam pasauliui“.
Naftos kainos pirmadienį pakilo daugiau nei dviem procentais. Jų kilimą kiek sumažino dar rusenusios viltys, kad JAV ir Iranui galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.
Tačiau „Forex.com“ atstovas Fawadas Razaqzada įspėjo, kad kainos bet kuriuo metu gali vėl šoktelėti.
„Jei įtampa toliau didės, ypač jei peraugtų į atvirą konfliktą, kyla akivaizdus pavojus, kad kainos šaus į viršų dar labiau“, – rašė jis.
„Tačiau kol laivybos sąsiauriu galimybės išlieka ribotos, tikėtina, kad ši aukšta kaina neatslūgs. Kol nebus pasiektas įtikinamas proveržis, tikėtinas tolesnis kilimas, o 110 JAV dolerių kainos viršijimas atrodo vis realistiškiau“, – pridūrė F. Razaqzada.
Akcijų rinkos į savaitgalio naujienas reagavo įvairiai. Tokijuje, Seule ir Taipėjuje akcijų kainos smarkiai pakilo dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų sektoriaus pelno, kurį paskatino JAV technologijų milžinės „Intel“ optimistinės pajamų prognozės.
Akcijų kainos taip pat pakilo Šanchajuje, Mumbajuje, Bankoke ir Džakartoje, o Honkonge, Sidnėjuje, Singapūre ir Maniloje jos krito.
Kritimas fiksuotas ir Londone, o Paryžiuje ir Frankfurte – kilimas.
Tai įvyko po to, kai penktadienį S&P 500 ir NASDAQ indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas.
