Praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje atsinaujinančių išteklių elektrinių savaitės gamybai viršijus Lietuvos elektros poreikį, elektros kaina šalyje sumažėjo 58 proc. ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų birželio, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, balandžio 20–26 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo iki 36 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 32 eurus už MWh.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo teigimu, elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo daugiau nei perpus dėl itin išaugusios vėjo ir saulės jėgainių gamybos, kuri siekė 206 gigavatvalandes (GWh).
„Pridėjus ir kitų atsinaujinančių šaltinių generaciją, pirmą kartą istorijoje vien atsinaujinančių išteklių elektra užtikrino visą Lietuvos savaitinį poreikį, siekusį 210 GWh. Dėl perteklinės gamybos trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį formavosi neigiamų elektros kainų laikotarpiai. Savaitgalį net 20 proc. laiko elektros kaina siekė 0 eurų už MWh arba mažiau“, – pranešime cituojamas P. Kozlovas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumenko 4 proc. iki 210 GWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lietuvoje preliminariai užtikrino 215 GWh arba 102 proc. visos elektros poreikio. Tuo metu bendrai visos vietos elektrinės šalyje užtikrino 124 proc. elektros poreikio.
Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 259 GWh elektros – 43 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 181 GWh.
Daugiausia elektros energijos šalyje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 78 proc. ir pasiekė 151 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 19 proc. iki 55 GWh, hidroelektrinės pagamino 23 GWh, šiluminės jėgainės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 58 proc., saulės jėgainės – 21 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Skelbiama, kad bendras elektros importo kiekis mažėjo 43 proc. iki 57 GWh. Fiksuota, kad 69 proc. elektros importo buvo iš Latvijos, 22 proc. – iš Švedijos, o likę 9 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos per savaitę padidėjo dvigubai – nuo 52 iki 103 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 59 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 21 proc. – į Latviją, 20 proc. – į Lenkiją.
„Praėjusią savaitę Lietuva tapo elektrą eksportuojančia valstybe ir įdomu, kad didžiausias kiekis eksportuotas į Švediją, iš kurios įprastai importuojama daugiausiai“, – pažymi „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas.
Bendrovės duomenimis, „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 71 proc. Lenkijos ir 26 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 52 proc. Švedijos ir 11 proc. Lietuvos kryptimis.
