Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad Europos Komisijos siūlymas dėl ES 2028–2034 metų biudžeto nuteikia pozityviai, tačiau jis pripažįsta, kad lėšų gynybai nepakanka ir dėl to toliau bus deramasi.
Jis pabrėžė, kad kartu su didesniu finansavimu gynybai turi būti užtikrinamas ekonominis bei fiskalinis tvarumas.
„Visumoje mes jau dabar žiūrime ganėtinai pozityviai į tą daugiamečio biudžeto pirminį variantą, jame jau gynybai ir saugumui yra numatyta gerokai daugiau lėšų negu buvo praeitoje perspektyvoje. Tai, kad mąstymas yra pasikeitęs – taip, bet ar tai yra pakankama? Ne“, – konferencijoje apie ES rytinės sienos saugumą Vilniuje žurnalistams penktadienį sakė ministras.
„Tai reiškia, reikia judėti toliau, prašyti, pateikti argumentus ir mainais turime išaiškinti visiems, kad šitas saugumas yra visuotinė gerybė, viešoji gerybė, kuri yra ne tiktai mūsų šalių piliečiams, bet visai Europai“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Jis kol kas neatsakė, koks finansavimas iš ES biudžeto gynybai tenkintų Lietuvą.
„Yra tikrai anksti sakyti. Žinome, kiek išleidžiame pinigų gynybai, žinome, kokių reikia pajėgumų, kad apgintume mūsų šalį – reikia prie to artėti“, – teigė finansų ministras.
Anot jo, Europa susiduria su daug iššūkių iš įvairių geografinių pusių, tačiau svarbiausias šiuo metu yra Rusijos keliama grėsmė.
„Ji yra arčiausiai, yra realiausia, jau realizuojasi Ukrainoje, bet ji yra nukreipta prieš mus. Todėl visa Europa turi tai suprasti ir turi skirti resursus tai grėsmei sumažinti“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
Ministro nuomone, ES biudžete skiriant tik kiek daugiau lėšų Bendrijos rytinio flango saugumui tai galėtų būti didelis postūmis.
„Europos Sąjungos biudžetas yra 1 procentas nuo šalių BVP. Tai tikrai nėra labai didelė suma, palyginus su tuo, kas yra nacionaliniuose biudžetuose. Tad net ir nedidelis tos sumos padidinimas, nedidelis procentaliai bendroje ekonomikoje galėtų duoti ganėtinai didelį postūmį ir taip galima būtų galbūt finansuoti būtent šituos iššūkius rytiniame flange“, – teigė K. Vaitiekūnas.
„Viso biudžeto didinimas, žinoma, būtų geriausias variantas, bet mes norime, kad resursai, net jeigu ir kalbant tiktai apie tuos resursus, kurie yra dabar, būtų nukreipti į šitos egzistencinės grėsmės atliepimą“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė, kad būsimas daugiametis ES biudžetas atlieps gynybos ir saugumo prioritetus ne tik Lietuvai, bet ir visai Bendrijai. Tačiau jis pasigenda aiškaus ES rytinio flango įtraukimo į 2028–2034 metų biudžetą.
EK pernai liepą pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.
