Vakar prekybos sesijos pradžioje naujas aukštumas testavę JAV akcijų indeksai vėliau smuktelėjo apie 1,5 proc., reaguodami į didėjančias naftos kainas.
Nors nuo žemumų buvo atšokta, NASDAQ dieną uždarė raudonoje teritorijoje, smukęs 0,89 proc., o S&P 500 – 0,41 procento. Tarp sektorių teigiamais rezultatais pasižymėjo komunalinių paslaugų (+2,8 proc.), pramonės (+1,8 proc.) ir būtinojo vartojimo (+1,7 proc.) sektoriai.
Tuo tarpu žemyn indeksus tempė net 5 proc. smukęs programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas, kurį toliau talžo dirbtinio intelekto keliamos baimės. Šio išpardavimo priešakyje buvo po rezultatų paskelbimo beveik 18 proc. smukusi „ServiceNow“ kompanijos akcijų kaina. Nors pastarosios ketvirčio rezultatai buvo pakankamai geri, investuotojai neigiamai sureagavo į šiek tiek lėtėjantį pajamų augimą bei numatomą pelningumo maržų mažėjimą. Neigiamu rezultatu vakar taip pat išsiskyrė „Tesla“, kurios akcijų kaina į paskelbtus geresnius nei tikėtasi pajamų ir pelno rodiklius iš pradžių sureagavo teigiamai, tačiau vėliau sekė 3,5 proc. nuosmukis, siejamas su planuojamu reikšmingu investicijų apimčių didinimu. 2026 metais įmonė planuoja investuoti apie 26 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 8,5 mlrd. investicinių išlaidų 2025 metais.
Po reguliarių prekybos valandų „Intel“ akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 20 proc., paskelbus geresnius nei tikėtasi finansinius rezultatus. Įmonė per ketvirtį sugeneravo 13,58 mlrd. pajamų, o pelnas vienai akcijai (EPS) siekė 0,29 dolerio ir stipriai viršijo analitikų prognozuotą 0,01 dolerio lygį. Įmonė taip pat paskelbė gerokai aukštesnes nei laukta ateinančio ketvirčio pajamų gaires. Geri „Intel“ rezultatai, panašu, kelia ir kitų sektoriaus įmonių akcijų kainas, kurstydami dirbtinio intelekto bumą. „AMD“ akcijų kaina po prekybos šoktelėjo 7 proc., pratęsdama pastarojo mėnesio spartaus augimo tendenciją.
„Brent“ naftos kaina vakar pakilo daugiau nei 3 proc., peržengdama 105 dolerių už barelį lygį. Hormūzo sąsiauris toliau lieka beveik visiškai uždarytas – JAV pajėgos tęsia Irano uostų blokadą, o Iranas draudžia likusių laivų judėjimą. Tuo tarpu diplomatiniai procesai, siekiant spręsti konfliktą, atrodo įstrigę – Iranas reikalauja blokados panaikinimo kaip sąlygos deryboms atnaujinti. Trumpas šiuo metu neatrodo linkęs to daryti ir indikuoja, kad blokadą gali tęsti neribotą laiką. Be to, vakar jis įsakė kariuomenei šaudyti į laivus, kurie sąsiauryje deda minas. Kiek anksčiau buvo pranešama, kad minų išvalymas sąsiauryje gali užtrukti apie 6 mėnesius, tad net ir išsisprendus konfliktui, laivų judėjimas sąsiauriu, tikėtina, negalėtų būti atnaujintas visa apimtimi. Iš teigiamų naujienų, Izraelis ir Libanas vakar dar trims savaitėms pratęsė paliaubas, tad bent kariniai veiksmai regione artimiausiu metu neturėtų atsinaujinti.
Euro zonos pirkimų vadybininkų indeksai (PMI) parodė netikėtai stiprų ekonomikos aktyvumo sulėtėjimą balandžio mėnesį. Sudėtinis indeksas smuko nuo 50,7 iki 48,6 punkto, nukrisdamas žemiau 50 ribos, kuri skiria ekonomikos plėtrą nuo susitraukimo. Lėtėjantis euro zonos ekonomikos aktyvumas ateina iš paslaugų sektoriaus (paslaugų PMI krito iki 47,4 punkto), kurį stipriai veikia išaugusios energetikos kainos bei prastėjantys vartotojų lūkesčiai, tuo tarpu pramonės sektoriaus aktyvumas didėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. STOXX 600 padidėjo 0,05 proc., palaikomas būtinojo vartojimo (+2,1 proc.), komunalinių paslaugų (+0,8 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,7 proc.) sektorių augimo. Indeksą žemyn labiau tempė 1,1 proc. smukęs finansų sektorius. Vokietijos DAX vakar traukėsi 0,16 proc., o Baltijos birža – 0,3 procento. Tuo tarpu Italijos FTSE MIB ir Prancūzijos CAC augo atitinkamai 0,26 ir 0,97 procento. Prancūzijos indeksą aukštyn kėlė geri puslaidininkių gamintojos „STMicroelectronics“ (+14 proc.) ir grožio industrijos gigantės „L’Oréal“ (+9 proc.) finansiniai rezultatai.
