Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako manantis, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba kitą savaitę dar neturėtų keisti palūkanų normų, rašo „Verslo žinių“ portalas.
Anot G. Šimkaus, nepaisant rinkos lūkesčių, kad šiemet palūkanos bus padidintos du kartus po 25 bazinius punktus, jis neprognozuoja, ar jos bus kilstelėtos jau birželį.
„Kartais informacija ir aplinka taip keičiasi, kad pasakyti, kas bus arba ką veiksim, arba koks sprendimas tikėtinas birželio mėnesį, ne tik kad tu gali suklysti, bet tam tikra prasme tampi tarsi įkaitas savo žodžių ir mąstymo. Aplinka dabar tokia, kad iš tikrųjų geriausia sprendimą priimti pagal tą informaciją, kurią turi sprendimo priėmimo metu (...). Nes aplinka tokia kintanti, kad tu, padarydamas tam tikrą prognozę, nurodydamas gaires, kur link gali kisti pinigų politika, iš tikrųjų gali lūkesčius pakreipti visiškai ne į tą pusę“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo ECB valdančiosios tarybos narys G. Šimkus.
G. Šimkus anksčiau yra sakęs, jog „niekas nežino“, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti, nes, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku.
Karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes vertinantis ECB kovo 19 dieną nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, tačiau įspėjo apie didesnę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą dėl karo.
Šimkus: iniciatyvą atsisakyti pensijų anuitetų prievolės turėtų rodyti ministerijos
Prezidentui Gitanui Nausėdai palaikant idėją panaikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą ir tikintis, kad tokią iniciatyvą pareikš Lietuvos bankas, jo vadovas sako, kad tokius įstatymų pokyčius turėtų inicijuoti Socialinės apsaugos ir darbo arba Finansų ministerija.
Anot jo, centrinis bankas prisidėtų prie tokios iniciatyvos.
„Tai yra labai svarbūs ir sudėtingi įstatymo pakeitimai. Aš manau, kad šitame etape mes kalbame apie Lietuvos banko konceptualų mąstymą, kaip būtų galima tai tvarkyti (...). Mes galime turėti matymą, bet tai yra politika, kuri daroma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir turbūt Finansų ministerijos“, – portalui „Verslo žinios“ sakė G. Šimkus.
„Mes sukaupę tam tikrą patirtį tikrai galime pasidalinti šituo matymu, prisidėti rengiant įstatymus, bet tai nebus tokie paprasti įstatymų pakeitimai, kad būtų galima taip vienas du trys ir padaryti“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį teigė, kad nereikia skubėti, o sprendimus priimti – tik paaiškėjus, kiek žmonių per dvejus metus pasitrauks iš kaupimo.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė trečiadienį sakė, jog siūlymas reikalauja diskusijų, be to, ji svarsto, ar panaikinus pensijų anuitetų prievolę valstybė turėtų prisidėti skatinamąja įmoka.
Lietuvos banko vadovo teigimu, pensijų anuitetų prievolė yra „labai svarbi“ ruošiantis senatvei, tačiau, nebelikus prievolės kaupti antrojoje pakopoje, kyla klausimas, ar reikalingi privalomi anuitetai.
„Ar privalomas anuitetas nėra viena tų priežasčių, kodėl vieno tokių paprasčiausių ir priimtiniausių kaupimo senatvei būdų dalis žmonių nusprendžia nesirinkti ir išeiti? Jie bijo patekti į tą anuitetą“, – aiškino G. Šimkus.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda antradienį pareiškė, kad pensijų anuiteto įsigijimas neturėtų būti privalomas, o žmonės turėtų turėti dar daugiau laisvės valdyti savo antrosios pakopos fonduose sukauptus pinigus.
Šiuo metu pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jei antrosios pakopos pensijų fonde sukaupta ne mažiau kaip 16,8 tūkst. eurų ir norima gauti išmokas, o jei sukaupta suma viršija 64,8 tūkst. eurų – ją viršijanti dalis gali būti išmokama vienkartine išmoka.
