Ar iš tiesų egzistuoja „nemokamas“ turinys internete? Šis klausimas ne kartą nuskambėjo diskusijoje „Kūryba internete: kas už ją moka ir kas uždirba?“, kurią balandžio 23-iąją, minint Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, surengė Lietuvos audiosensorinė biblioteka, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Skirtingų sričių kūrėjai ir ekspertai čia ne tik dalijosi patirtimis, bet ir kėlė klausimą – kas iš tikrųjų finansuoja skaitmeninę kūrybą?
Diskusija tapo ir platesnės iniciatyvos „Skaitykis su knygomis“ dalimi, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į autorių teises, mažinti nelegalaus turinio vartojimą, ypač e. knygų piratavimą, bei didinti visuomenės, o ypač jaunimo, informuotumą apie kūrėjų darbą ir jo vertę.
E. knygos plečia auditoriją, bet piratavimas niekur nedingo
Leidyklos „Alma littera“ turinio rengimo vadovė Lina Urbonienė pastebėjo ryškias skaitymo tendencijas: „2025 m. e. knygų dešimtuko daugumą – net septynis kūrinius – sudarė jaunimo knygos. Itin populiarus romantinės fantastikos žanras.“
Skaitmeninės knygos, pasak jos, plečia skaitytojų ratą ir skatina skaityti daugiau. Tačiau problema išlieka: apie 67 proc. skaitytojų skaito piratines e. knygas. Tai rodo, kad technologinis prieinamumas dar nereiškia sąmoningo pasirinkimo, iš kur įsigyti turinį.
Pasak L. Urbonienės, neretai pamirštama, kad e. knyga – tas pats kūrinys, tik išleidžiamas kitu formatu, todėl atsiskaitymas autoriui ir visai kūrybinei grandinei išlieka toks pat svarbus. E. knygai reikalingas atskiras maketavimas, techninis parengimas, skaitmeninių platformų palaikymas, rinkodara ir platinimas – tai yra realūs kaštai, kurie dažnai nuvertinami, argumentuojant, kad „nereikia mokėti už popierių“.
„Mūsų, kaip leidėjų, tikslas – kad autoriai galėtų iš savo kūrybos išgyventi“, – sako L. Urbonienė. Todėl mokėjimas už e. knygą yra ne tik sandoris, bet ir vertybinis pasirinkimas – sprendimas palaikyti kūrėją ir legalią kultūros ekosistemą.
Kūryba – atsvara algoritmams ar pataikavimas jiems?
Rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrėjas Vladas Rožėnas neslėpė, kad finansinė grąža iš literatūros – minimali: „Mano uždarbis iš literatūros – juokingas, palyginti su kasdieniu samdomu darbu.“
Pasak jo, kūryba šiandien dažnai tampa atsvara algoritmų valdomam turinio srautui: „Kuo daugiau algoritmų mūsų gyvenime, tuo labiau norisi kurti intuityvius, net keistus dalykus. Knygos rašymas man atgaiva.“
Kompozitorė, dainininkė ir LATGA tarybos vicepirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle akcentavo, kad, nors dabar muzikos klausomasi legaliai, per įvairias platformas, sąžiningo atlygio atlikėjams klausimas vis dar neišspręstas: „Jis minimalus. Kita vertus, jei tavęs nėra tose platformose – tavęs nėra iš viso.“
Žurnalistas, NARA redaktorius ir medijų edukatorius Karolis Vyšniauskas kalbėjo apie alternatyvius modelius, kai turinys prieinamas visiems, bet išlaikomas bendruomenės: „Kuriame atvirai pasiekiamą žurnalistinį turinį, bet kviečiame žmones jį palaikyti finansiškai. Tai ir pilietinė pozicija.“
Anot jo, šiandien kūrėjo darbas nesibaigia turinio sukūrimu: „Esame suinteresuoti, kad mūsų darbai pasiektų kuo platesnę auditoriją.“
Socialinių tinklų žvaigždės perspektyva
Diskusijoje nuskambėjo ir tarp jaunimo populiarios socialinių tinklų kūrėjos Akvilės (Knyguolis) patirtys: „Jei kursiu turinį, kuris patiks tik man, jo niekas nepamatys – algoritmas jo tiesiog neparodys. Perprasti jų veikimą tikrai yra svarbu.“
Ji pabrėžė ir kūrybinės etikos svarbą: „Jei mane sukurti naują turinį įkvėpė kitas kūrėjas, svarbu jį pažymėti – tai paprastas, bet esminis principas.“
Turinio vertė – tarp gausos ir nuvertėjimo
Diskusijos dalyviai sutarė, kad skaitmeniniame amžiuje turinio prieinamumas yra ženkliai išaugęs, tačiau kartu padidėjo ir jo nuvertėjimo rizika. Pasak R. Naujanytės, šiandien turinys internete išties kainuoja nedaug, todėl sprendimą mokėti lemia ne tik kaina, bet ir kokybė, patogumas bei vertybinis pasirinkimas.
Diskusijoje konstatuota, jog „nemokamas“ turinys dažniausiai tėra iliuzija – už jį vienaip ar kitaip sumokama: pinigais, dėmesiu ar asmens duomenimis.
Projektą „Žinoti apie autorių teises sveika: iniciatyvos „Skaitykis su knygomis“ plėtra 2025–2026“ inicijuoja Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Projekto partnerė – LATGA. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
