Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje suvartota 6,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 19 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (5,7 TWh), trečiadienį skelbia šalies dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Pasak bendrovės, vartojimas augo dėl ilgos, neįprastai šaltos žiemos, kadangi vyraujant šalčiams reikėjo daugiau dujų šilumai gaminti.
„Metų pradžia tapo rimtu išbandymu viso regiono energetikos sistemai. Speigas padidino šilumos ir elektros energijos poreikį Baltijos šalyse bei Suomijoje ir greičiau nei įprasta ištuštino regionines atsargas“, – pranešime sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Sausį–kovą per dujų sistemą į ES šalis ir Ukrainą transportuota 5,7 TWh dujų – 88 proc. daugiau nei pernai (3 TWh).
Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 4,2 TWh dujų – 72 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai perdavimas siekė 2,4 TWh.
Anot operatorės, srautai išaugo, nes Inčukalno saugyklos Latvijoje nepakako patenkinti padidėjusio Baltijos šalių ir Suomijos dujų poreikio.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu sausį–kovą į Europą buvo transportuota 1,5 TWh dujų – 2,5 karto daugiau nei pernai, kai šia jungtimi Lenkijos kryptimi buvo perduota 0,6 TWh dujų.
GIPL dujotiekiu į Lietuvą per ketvirtį buvo transportuota apie 1,9 TWh – 33 kartus daugiau nei pernai pirmą ketvirtį, kai perduotų dujų kiekis sudarė 56 gigavatvalandes (GWh).
„Dujų tiekimas iš Lenkijos į Lietuvą itin šaltos žiemos laikotarpiu buvo reikšmingas veiksnys, padėjęs užtikrinti patikimą viso regiono aprūpinimą dujomis“, – teigė „Amber Grid“.
Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą sausį–kovą buvo patiekta beveik 10,2 TWh dujų – 37 proc. daugiau nei prieš metus (7,4 TWh).
Pirmąjį ketvirtį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 107 GWh biometano, arba 2,8 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai šis srautas sudarė 38 GWh.
