Kauno pramonininkai parengė pirmą Lietuvoje vadovą, kaip šalies įmonės turėtų pasirengti darbui karo ar ekstremaliųjų situacijų sąlygomis. Pramoninkai sako pasigendantys institucijų aktyvumo, norėtų ir pratybų. Krašto apsaugos viceministras jų žada.
Gamyba „Volfas Engelman“ nestoja visą parą.
„Mūsų įmonės atveju jau du pasauliniai karai pragyventi ir kelios pandemijos“, – sako įmonės vadovas.
Pasak įmonės vadovo, visiškai pasiruošti X dienai neįmanoma, tačiau planuoti reikia – sako, blogiausia būtų panika.
„Gamyba, įranga, yra ir pavojingų įrengimų, tiek garas, tiek karšta, tai pats procesas didelis ir sudėtingas, svarbu, kad būtų suvaldoma situacija“, – teigia „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačiauskas.
Verslininkas pasigenda aktyvesnio bendradarbiavimo su institucijomis, sako, trūksta informacijos.
„Čia yra dideli resursai, tiek žmoniški resursai, tiek finansiniai, tiek ir įrangos ar reikalingos technikos, ko gero, čia įvairiais kriziniais atvejais būtų didelė jėga ir didelis resursų šaltinis situacijai suvaldyti“, – sako vadovas.
O čia Kauno autobusų stotis. Keleivius vežančios įmonės vadovas sako, įvairioms situacijoms rengiasi ir jie – pavyzdžiui, vykstant karui, jų autobusai būtų skirti evakuacijai ir mobilizacijai.
„Turime visą eilę autobusų tarpmiestinio susisiekimo, kaip šitie, tai aišku, tai jau yra rezervas. Aš gaunu skambutį iš komendatūros ir gauname labai aiškius nurodymus, mūsų saviveikla šitoje vietoje baigiasi“, – sako „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Kad saviveiklos būtų mažiau visiems, Kauno pramonininkai su ekspertais parengė „Verslo atsparumo ir tęstinumo vadovą“ – kaip šalies įmonėms pasirengti dirbti vykstant karui, mobilizacijai ar ekstremaliajai situacijai.
„Supratome, kad nėra tokio plano, tokio vadovo, gairių, įrankio verslui, kuris padėtų tiesiog bet kuriam, bet kokios organizacijos vadovui įsivertinti pagrindines sritis, pakankamai išsamiai“, – sako Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos direktorė Reda Stankevičienė.
Pavyzdžiui, dokumente aiškiai nurodyta, kokias kritines funkcijas įmonė turi išlaikyti, kiek laiko ji gali veikti be kitų pagalbos ir kokius sprendimus turi priimti per pirmas 72 valandas.
„Yra įmonių, kurios yra pasirengę ganėtinai stipriai ir gerai, ir yra įmonių, kurios pripažįsta, kad dar nėra apie tai rimtai pagalvoję ir ta tema prisėdę, kita vertus, retas kuris įmonės vadovas ar įmonės darbuotojas turi kompetencijų šiuo klausimu“, – sako R. Stankevičienė.
Krašto apsaugos viceministras sako, verslo vaidmuo krizinėse situacijose itin svarbus, o įmonės, verslo asociacijas ir institucijos bendradarbiauja. Taip pat daug dėmesio verslui ir patvirtintame Valstybės gynybos plane.
„Šių metų vienas iš mūsų prioritetų yra iš tikrųjų kaip įmanoma labiau duoti didesnį supratimą verslo subjektams, kaip jie galėtų efektyviai ir su pasitikėjimu įsijungti į valstybės gynybos pastangas“, – teigia Tomas Godliauskas.
Verslui žadama ir pratybų, pasak viceministro, įmonės galėtų dalyvauti didžiausiose Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas“.
