Europos Sąjungos (ES) Taryba, atstovaujama ES narių vyriausybių, nori, kad kompensacijos už skrydžių vėlavimą būtų pradėtos mokėti skrydžiui vėluojant bent 4 val. (pagal dabar galiojančią tvarką jos priklauso skrydžiui vėluojant 3 val.). Europos Parlamentas (EP) tam nepritaria. Susisiekimo ministerija tikina, kad dauguma ES valstybių atstovų ir toliau derybose siūlys 4 valandų kriterijų.
Nuo 2004 m. skrendančių žmonių teisės Europoje ginamos remiantis Keleivių teisių reglamentu (ES 261).
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES Taryba 2025 m. birželį pasiūlė keisti skrendančiųjų teises, tam tikrais atvejais jas pabloginant. Tokiam sprendimui pritarė ir Susisiekimo ministerija.
- Vienas iš siūlymų – kompensaciją keleiviams skirti tik tada, kada skrydis vėluoja bent 4 val. (dabar užtenka 3 val.)
- EP nariai stoja ginti skrendančiųjų, nepalaiko ES Tarybos siūlymų ir pateikia savus.
- Dabar Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad siūlomi pakeitimai negali iš esmės pabloginti esamų keleivių teisių.
- Visgi, Susisiekimo ministerijos teigimu, dauguma šalių ir toliau siūlys kompensacijas mokėti skrydžiam vėluojant bent 4 val.
Ten įtvirtintos ir pagrindinės nuostatos, kompensacijos už skrydžių vėlavimą, teisė pasirūpinti maistu, nakvyne ir t. t.
Ne vieną kartą bandyta keisti šias taisykles, tačiau nesėkmingai. Visgi 2025 m. vasarą ES Taryba rado sutarimą ir pasiūlė naują direktyvos tekstą.
Tiesa, klausimas, ar ES Tarybos siūlymai, už kuriuos, beje, balsavo ir Lietuva, prisideda prie didesnės skrendančių žmonių teisių apsaugos.
„Man buvo labai keista, kad mūsų ministras balsavo už keleivių teisių pabloginimą. Lietuva neturi didelių nacionalinių avialinijų. Lietuva turėtų ginti keleivių teises“, – LRT.lt teigė šį klausimą EP kuruojantis Virginijus Sinkevičius.
Man buvo labai keista, kad mūsų ministras balsavo už keleivių teisių pabloginimą.
V. Sinkevičius
Pavyzdžiui, ES Taryba siūlo keisti keliaujantiems bene pačią svarbiausią nuostatą. Dabar keleiviai gali gauti kompensaciją, jeigu atvyksta į galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėluodami, jeigu vėlavimo priežastis nėra ypatingos aplinkybės, nepriklausančios nuo oro linijų bendrovės. Skrydžiams iki 1 500 km galioja 250 eurų kompensacija, 1 500–3 500 km skrydžiams galioja 400 eurų kompensacija, skrydžiams per 3 500 km – 600 eurų kompensacija.
ES Taryba siūlo, kad kompensacija trumpiems skrydžiams galiotų tik tada, kai skrydžiai vėluoja daugiau nei 4 val., o ilgiems – jei daugiau nei 6 val. Trumpiems skrydžiams kompensacija padidėtų iki 300 eurų, tačiau už ilgus skrydžius sumažėtų iki 500 eurų.
EP stoja į keleivių pusę
Europos Parlamentas dar sausio gale nepritarė tokiems ES Tarybos siūlymams. Vienas jų – europarlamentaras V. Sinkevičius.
„ES Taryba nori pabloginti dabar galiojančias skrendančiųjų teises. Europos Parlamentui ir man tai atrodo absoliučiai nepriimtina“, – LRT.lt teigė V. Sinkevičius.
ES Taryba nori pabloginti dabar galiojančias skrendančiųjų teises. Europos Parlamentui ir man tai atrodo absoliučiai nepriimtina.
V. Sinkevičius
EP pateikė savo siūlymų paketą, kuriuo siekiama dar labiau pagerinti skrendančiųjų teises. Pavyzdžiui, siūloma leisti į orlaivio saloną nemokamai įsinešti vieną asmeninį daiktą, rankinę ar kuprinę, ir vieną nedidelį rankinį bagažą, kurio maksimalūs matmenys (ilgio, pločio ir aukščio suma) neviršytų 100 cm, o maksimalus svoris – 7 kg.
Siūloma panaikinti kai kurių oro vežėjų taikomus papildomus mokesčius už keleivio vardo rašybos klaidų ištaisymą ar už registraciją į skrydį oro uoste. Taip pat siūloma, kad keleiviai savo nuožiūra galėtų pasirinkti, ar naudoti popierinį, ar skaitmeninį įlaipinimo taloną.
Ypatingas dėmesys, anot EP, turėtų būti skiriamas keleiviams su negalia, vaikams. Pastarieji, V. Sinkevičiaus teigimu, turi turėti teisę sėdėti šalia tėvų nesirenkant vietos už papildomą mokestį.
Kai perki bilietą su vaikais, kodėl turi mokėti papildomai, kad sėdėtum šalia savo šeimos?
V. Sinkevičius
„Kai perki bilietą su vaikais, kodėl turi mokėti papildomai, kad sėdėtum šalia savo šeimos? Lygiai taip pat žmonėms su negalia. Mes manome, kad jie privalo gauti pagalbą oro uoste. Pavyzdžiui, kai skrendama su persėdimu, žmogus turi būti pasitiktas ir nugabentas į kitą lėktuvą.
Taip pat manome, kad nesąžininga iš žmogaus imti 50 eurų, jei jis registruojasi į skrydį oro uoste“, – siūlomus EP pakeitimus vardija europarlamentaras.
Nesąžininga iš žmogaus imti 50 eurų, jei jis registruojasi į skrydį oro uoste.
V. Sinkevičius
Dar viena idėja – leisti keleiviams nemokamai keisti vardo rašybos klaidas bilietuose. Ir svarbiausia – siūloma palikti dabar galiojančius laikus, kuo kada pradedamos mokėti kompensacijos už skrydžių vėlavimą.
„Galime sutarti nedidinti kompensacijų už skrydžius, tačiau tikrai nepritariame tam, kad būtų ilginamas laikas. (...) Atrodo, kad čia kažkam labai malonu kompensacijas gauti. Visi, kas perka bilietą, turi vieną tikslą – išvykti ir laiku atvykti. Niekas nenori užstrigti, ieškoti viešbučio.
Galime sutarti nedidinti kompensacijų už skrydžius, tačiau tikrai nepritariame tam, kad būtų ilginamas laikas.
V. Sinkevičius
Pagrindinis spaudimas ateina iš avialinijų. Jos nori susimažinti kaštus. Jei mažėtų kompensacijos arba būtų pridedama dar viena valanda, tai jų kaštai kompensacijoms sumažėtų 60 proc. Tačiau mes nuskriaudžiame žmones, o avialinijos gali žiūrėti, kuriuos skrydžius apsimoka įvykdyti laiku, o kurių ne. Žinoma praktika, kad, trūkstant personalo ar orlaivių, pasirenkamas brangesnis skrydis, o pigesnio keleiviai paliekami už borto“, – LRT.lt sako V. Sinkevičius.
Nei vienas siūlymas nėra palankus
Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) vadovė Inga Duglas LRT.lt pažymi, kad siūlomas reguliavimas dėl laiko ilginimo yra palankesnis aviakompanijoms nei esamas.
Visgi, jei reiktų vertinti tiek EP, tiek ES Tarybos siūlymų visumą, nei vienas jų nėra palankus oro vežėjams.
„Tačiau derėtų pastebėti, kad svarstymas vyksta derybų keliu, tad jei reikėtų vertinti visus pasiūlymus esančius ant stalo, tuomet nei vienas sprendimas nėra palankus aviakompanijoms.
Kiekvienas jų, ar tai būtų salono bagažo, ar registracijos, ar vėlavimo laiko klausimas – turi kaštų dedamąją, kurią atsakingai vertina avialinijos“, – pažymi I. Duglas.
Ji pažymi, kad lėktuvo vėlavimas visuomet būna sąlygotas kažkokių nesklandumų, o tai reiškia, kad aviakompanija jau patiria kaštus toms sąlygoms eliminuoti. Taip pat tai iššaukia eilę kitų problemų, nes tas orlaivis nėra izoliuotas skristi tik tą vieną vėluojantį skrydį, jis – viso avialinijos skrydžių plano dalis, todėl labai tikėtina, kad nepaisant, ar tai bus 3 ar 4 valandos, aviakompanijai teks imtis papildomų sprendimų užtikrinti kitų skrydžių vykdymą kaip įmanoma sklandžiau“, – komentuoja CAVIA vadovė.
Ministerija: negalima pabloginti esamų keleivių teisių
Nors Lietuvos susisiekimo ministras dar birželį pritarė ES Tarybos siūlymams, kurie iš dalies blogintų skrendančiųjų teises, šį kartą Susisiekimo ministerija LRT.lt pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad galutinis reglamentavimas (sutartas tarp EP ir Tarybos) iš esmės negali pabloginti esamų keleivių teisių.
„Minėta Lietuvos pozicija 2025 m. rugsėjo 29 dieną buvo išreikšta priimant bendrą Tarybos požiūrį į pasiūlymą, kuriam Lietuva iš esmės pritarė kartu pateikdama pareiškimą. Pareiškime Lietuva išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad projekto nuostatos gali susilpninti keleivių apsaugą (tokie pakeitimai gali lemti ilgesnį laukimo laiką ir sumažintas kompensacijas, taip sumažindami keleivių teisėtus lūkesčius dėl paslaugų kokybės).
Palaikome nuomonę, kad naujasis reglamentavimas turėtų būti mažiau komplikuotas, aiškesnis ir jis turėtų išspręsti praktinio taikymo problemas“, – rašoma Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Jame taip pat pažymima, kad pagrindiniai Lietuvai rūpimi reglamento elementai – laikas, nuo kada kompensacijos yra pradedamos skaičiuoti, ir kompensacijų dydžiai.
Lietuva norėtų matyti ambicingesnį reguliavimą keleivių teisių užtikrinimo atžvilgiu, tačiau taip pat supranta, kad galutinis reglamentavimas turėtų būti subalansuotas ir atliepti vežėjų konkurencines galimybes ir pajėgumus.
Susisiekimo ministerija
„Lietuva norėtų matyti ambicingesnį reguliavimą keleivių teisių užtikrinimo atžvilgiu, tačiau taip pat supranta, kad galutinis reglamentavimas turėtų būti subalansuotas ir atliepti vežėjų konkurencines galimybes ir pajėgumus. Todėl itin svarbu įvertinti Lietuvos junglumą bei jo nepabloginti“, – rašoma Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Ministerija teigia šiuo metu palaikanti EP poziciją, kad kompensacija turėtų būti mokama vėluojant atvykti 3 valandas ar daugiau.
„Lietuva iš esmės palaiko šį ambicingą EP požiūrį ir taip pat norėtų matyti aukštesnes kompensavimo sumas. Tai yra Lietuvos lūkestis ir jis gali priklausyti nuo kitų galutinio reglamentavimo derybinių elementų. Todėl Lietuvos lankstumas suteikiant mandatą Tarybos derybinei pozicijai yra galimas, siekiant rasti galutinį sutarimą su EP. Šiuo metu yra regimas daugumos Valstybių narių siekis derybinėje pozicijoje siūlyti 4 valandų kriterijų, nuo kada būtų pradedamos mokėti kompensacijos.
Šiuo metu yra regimas daugumos Valstybių narių siekis derybinėje pozicijoje siūlyti 4 valandų kriterijų, nuo kada būtų pradedamos mokėti kompensacijos.
Susisiekimo ministerija
Aktualu tai, kad nė viena Valstybė narė, įskaitant Lietuvą, nepalaiko šiuo metu pateiktos EP pozicijos (siūlymų visumos) dėl reglamento pakeitimo. Todėl tolimesnė planuojama procedūra – taikinimo komitetas“, – rašo Susisiekimo ministerija.
Tik nedidelė dalis gauna kompensacijas
LRT.lt kalbintas oro linijų keleivių teises ginančios asociacijos APRA prezidentas Tomaszas Pawliszynas yra teigęs, kad ES Tarybos siūlymai yra palankūs avialinijoms.
„Pasiūlymai yra labai palankūs pačioms oro bendrovėms. Susidaro įspūdis, kad jos sau ir pasirašė tuos pakeitimus. Tai yra tikrai didelis žingsnis atgal. (...) Aviakompanijos fiksuoja rekordinius pelnus, keliaujančiųjų skaičius auga ir visa industrija fiksuoja kaip niekada gerus rezultatus. (...) Jei jam [ES Tarybos siūlymui] būtų pritarta, būtų pašalinti patys svarbiausi straipsniai iš dabar galiojančios reguliacijos“, – dar 2025 m. birželį priimtą ES Tarybos sprendimą kritikavo T. Pawliszynas.
Skaičiuojama, kad 2024 m. buvo 218 tūkst. skrydžių ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo atidėti ilgiau nei trims valandoms arba atšaukti. Tai sudarė 1,5 proc. visų išvykimų. Nors tai rodo nedidelį pagerėjimą, palyginti su 2023 metais, dėl vėlavimų ir atšaukimų nukentėjusiems keleiviams galėtų būti išmokėta daugiau nei 6 mlrd. eurų kompensacijų, iš kurių apie du trečdaliai paprastai lieka nepareikalauti, rodo Skycop.com duomenys.
„Mes iki šiol neturime tikslios statistikos, už kokią dalį skrydžių, kurie vėlavo daugiau nei 3 val., priklauso kompensacijos. Taip pat kiek žmonių, kuriems priklauso kompensacijos, jas gavo.
Mes iki šiol neturime tikslios statistikos, už kokią dalį skrydžių, kurie vėlavo daugiau nei 3 val., priklauso kompensacijos.
T. Pawliszynas
Šią informaciją kol kas galime gauti tik iš apklausų. Jos rodo, kad tik apie 50 proc. žmonių, kuriems priklauso kompensacija, dėl jos kreipiasi į oro linijas. Iš tų 50 proc. tik 50 proc. pavyksta gauti kompensaciją“, – sakė T. Pawliszynas.
Apklausos rodo, kad tik apie 50 proc. žmonių, kuriems priklauso kompensacija, dėl jos kreipiasi į oro linijas. Iš tų 50 proc. tik 50 proc. pavyksta gauti kompensaciją.
T. Pawliszynas
„Oro skundo“ įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus platintame pranešime akcentavo, jog kompensacijų dydžiai nuo 2004 m. nebuvo nė karto padidinti, nors ES išgyveno ne vieną intensyvios infliacijos bangą, o skrydžių kainos taip pat reikšmingai didėjo. Skaičiuojama, kad nuo 2004 m. kompensacijos dėl infliacijos jau neteko apie 40 proc. vertės.
„Jei palygintume su Monrealio konvencija, kuri reglamentuoja kompensacijas už prarastą bagažą, čia kompensacijų indeksavimo mechanizmas yra numatytas. Tačiau skrydžių kompensacijoms toks principas nėra taikomas ir tai akivaizdus disbalansas keleivių nenaudai“, – pabrėžia oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
Tiki, kad susitarimą pavyks rasti
Europos Parlamento pozicijai dėl siūlymų gerinti skrendančiųjų teises atmetant ES Tarybos pasiūlymus pritarė 632 EP nariai, 15 nepritarė, o devyni susilaikė.
Sprendimas bus persiųstas ES Tarybai, jai nusprendus nepritarti visiems Parlamento siūlomiems ES taisyklių pakeitimams, būtų šaukiamas Taikinimo komitetas galutiniams pakeitimams suderinti.
„Aš tikiu, kad pavyks [susitarti dar šiais metais]. Nes jei nesusitarsime, ateis Lietuvos pirmininkavimas ir Lietuvai teks šita teisė“, – sako V. Sinkevičius.
Jei ES Tarybai ir EP sutarimo rasti nepavyks – liks galioti dabar taikomas reglamentas.
LRT.lt primena, kad 2014 m. Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl tuo metu inicijuotos oro transporto keleivių teisių peržiūros. Tačiau dėl ES valstybių susiskaldymo reformos svarstymas užstrigo 11 metų. Galiausiai praėjusių metų birželį ES valstybėms pavyko įveikti vidinius nesutarimus ir patvirtinti savo poziciją. Vėliau 2025 m. spalį prasidėjusios tarpinstitucinės derybos buvo nesėkmingos, o dėl ES Tarybos pasirinkto teisėkūros proceso Europos Parlamentas buvo priverstas atnaujinti savo poziciją antruoju svarstymu.
