Nuo refinansavimo tvarkos pakeitimų inicijavimo 2024-ųjų pradžioje gyventojai aktyviai peržiūri būsto paskolų sąlygas. Paskolas jau refinansavo arba dėl jų persiderėjo daugiau nei 42 tūkst. vartotojų, o per visą paskolų laikotarpį jie sutaupys per 230 mln. eurų, skaičiuoja Lietuvos bankas. Centrinio banko duomenimis, būsto paskolų marža šiuo metu siekia apie 1,6 proc.
Nuo 2025 metų vasario gyventojams buvo suteikta galimybė naudotis nemokamo refinansavimo paslauga, t. y. be papildomų išlaidų pasikeisti paskolą suteikusį banką ir pasigerinti finansines kredito sąlygas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2025 m. vasario gyventojams suteikta galimybė nemokamai refinansuoti būsto paskolas, leidžianti keisti banką ir gerinti kredito sąlygas be papildomų išlaidų.
- Supaprastinta refinansavimo tvarka paskatino aktyvias gyventojų derybas su kredito davėjais, dėl ko sumažėjo būsto paskolų maržos ir bus sutaupyta daugiau nei 230 mln. eurų.
- Nors refinansavimo aktyvumas po pradinio piko sumažėjo, jis išlieka aukštesnis nei iki pakeitimų, o bankai, siekdami išlaikyti klientus, aktyviau peržiūri paskolų sąlygas ir mažina maržas.
Verta pabrėžti, kad anksčiau paskolų turėtojams refinansavimo procesas buvo gana nepatrauklus. Naujajam bankui reikėdavo pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą, iš esamos finansų įstaigos gauti pažymą apie paskolos likutį, o už senos sutarties nutraukimą paprastai tekdavo atseikėti ir išankstinio grąžinimo mokestį.
Taip pat skaitykite
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovės Mildos Stankuvienės teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo pakeitimai, refinansuota beveik 2 tūkst. būsto paskolų.
„Šių refinansavimų metu vartotojai vidutiniškai sumažino būsto paskolų maržas apie 0,45 proc. punkto, o per visą paskolų laikotarpį kartu sutaupys daugiau nei 17 mln. eurų“, – LRT.lt sakė M. Stankuvienė.
Tiesa, supaprastintos refinansavimo tvarkos naudą, pasak jos, gyventojai galėjo pajausti dar iki formalaus pakeitimų įsigaliojimo.
„Išaugusi vieša komunikacija apie planuojamus pakeitimus atkreipė gyventojų dėmesį į galimybę pagerinti turimų paskolų sąlygas ir paskatino aktyviau derėtis su kredito davėjais“, – teigė M. Stankuvienė.
Nuo 2024 m. pradžios, kai buvo inicijuoti refinansavimo tvarkos pakeitimai, būsto paskolą refinansavo arba dėl jos sąlygų persitarė daugiau nei 42 tūkst. vartotojų. Lietuvos banko skaičiavimais, per visą paskolų laikotarpį jie bendrai sutaupys daugiau nei 230 mln. eurų.
Labiausiai dėl refinansavimo buvo persitarta 2025 m. vasarį–liepą. Nors pastaraisiais mėnesiais, palyginti su piku, tai daroma rečiau, anot Lietuvos banko, aktyvumas ir toliau lieka aukštesnis nei iki pakeitimų įsigaliojimo.
„Tikėtina, kad tolesnį refinansavimo aktyvumą palaikys ir augantis naujų būsto paskolų teikėjų vaidmuo būsto kreditavimo rinkoje“, – akcentavo M. Stankuvienė.
Apžvelgdama būsto paskolų kainodarą, M. Stankuvienė pažymėjo, jog vidutinė naujų būsto paskolų marža nuo 2020 m. vidurio sumažėjo beveik 1 proc. punktu – nuo maždaug 2,4 proc. iki 1,5 proc., ir pastaruoju metu išliko panašaus lygio.
„Dėl suaktyvėjusių gyventojų derybų tiek dėl naujų, tiek dėl jau turimų būsto paskolų sąlygų mažėjo ir viso būsto paskolų portfelio marža, kuri šiuo metu sudaro apie 1,6 proc.“, – pažymėjo Lietuvos banko atstovė.
Apibendrindama M. Stankuvienė teigė, jog galimybė paprasčiau ir pigiau keisti būsto paskolos davėją apskritai reikšmingai sustiprino vartotojų derybinę galią.
„Rekordiškai išaugęs persitarimų skaičius rodo, kad kredito davėjai, siekdami išlaikyti esamus klientus, aktyviau peržiūri būsto paskolų sąlygas ir mažina jau išduotų būsto paskolų maržas“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
Kartais tiesiog užtenka pasikalbėti su banku
Anksčiau refinansuotų būsto paskolų iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų skaičius sudarydavo vos kelis procentus viso per metus išduoto būsto paskolų portfelio, o, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, 2025 m. apie 17 proc. visų naujai išduotų paskolų portfelio buvo refinansuotos būsto paskolos.
„Įsigaliojus supaprastinto būsto paskolų refinansavimo tvarkai, buvo jaučiamas aktyvesnis besikreipiančiųjų dėl būsto paskolų refinansavimo asmenų srautas“, – antrino jis.
Pasak „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, gyventojų suaktyvėjimas praėjusių metų pradžioje buvo natūrali reakcija į teisinius pokyčius, kurie leido gyventojams refinansuoti paskolas be papildomų išlaidų – bankai padengia notaro, turto vertinimo ir registro išlaidas, o klientui nebetaikomi administraciniai mokesčiai.
„Tiesa, antrojoje metų pusėje matome aiškų srauto mažėjimą. Po pradinio entuziazmo gyventojų aktyvumas dėl supaprastinto refinansavimo pastebimai sumažėjo. Tai natūralu – dalis jau pasinaudojo galimybe, o kiti, įvertinę savo finansinę situaciją ar rinkos sąlygas, nusprendė likti su esamu kreditoriumi“, – komentavo L. Žukovė.
Iš viso kiek daugiau nei 7 proc. naujų „Luminor“ banko būsto paskolų sutarčių praėjusiais metais buvo refinansuotos paskolos.
„Tiesa, verta paminėti, kad, pasikeitus poreikiams ir galimybėms, gyventojams kartais užtenka tiesiog pasikalbėti su banku dėl galimybės peržiūrėti dabartines sąlygas. Bankai yra suinteresuoti išlaikyti klientus, todėl gali pasiūlyti palankesnių būdų grąžinti paskolą, net ir be refinansavimo.
Derybos su savu banku dėl esamos paskolos nėra vadinamos refinansavimu, tačiau pasiekiamas rezultatas gali būti tas pats“, – komentavo L. Žukovė.
Tuo tarpu „Artea“ produktų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė teigė, jog pernai banke buvo persvarstyta apie 10 proc. visų galiojančių būsto paskolų sutarčių.
„Stipriai išaugęs refinansavimo paraiškų skaičius sukėlė iššūkių visai rinkai. Aktyviai nesiekėme refinansuoti kitų finansų įstaigų klientų, todėl banke refinansuotos būsto paskolos sudarė iki 3 proc. visos 2025 m. naujai išduotų būsto paskolų apimties.
Tačiau vertindami, kaip lietuviai priėmė šį pokytį ir dėl to kiek sulėtėjusį procesą, pastebėjome, jog klientų prioritetas – lankstumas bei banko gebėjimas vertinti pateiktą paraišką atsižvelgiant į individualias aplinkybes“, – komentavo banko atstovė.
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas taip pat teigė, jog pernai bankas sulaukė daugiau klientų tiek besiteiraujančių dėl turimų finansavimo sąlygų peržiūrėjimo, tiek dėl kitame banke turimos paskolos refinansavimo.
„Šiuo metu klientų srautas, besidominčių turimos paskolos refinansavimu, yra sumažėjęs ir grįžęs į įprastą, iki įstatymo pakeitimų buvusį, lygį“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, teigė, kad refinansavimo įstatymas neturėjo didelės įtakos klientų elgsenai.
„Bankas ir iki refinansavimo įstatymo įsigaliojimo bendradarbiaudavo su klientais – esant poreikiui, tiek anksčiau, tiek dabar peržiūrime klientų paskolų sąlygas“, – sakė ji.
Vis dėlto tai, kad dalis gyventojų domisi galimybėmis pagerinti turimų paskolų sąlygas, anot „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, rodo, jog konkurencija rinkoje išlieka aktyvi.
„Didžioji dalis klientų pirmiausia renkasi kalbėtis su savo esamu banku, o ne iš karto inicijuoti refinansavimą kitur. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kliento situaciją, o sąlygų peržiūra nėra automatinė“, – dėstė jis.
Anot E. Dovbyšienės, suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), galimą riziką, taip pat atsižvelgiama į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį.
„Visais atvejais dėl konkrečios situacijos ir geriausių sprendimo būdų rekomenduojame susisiekti su banku, konsultuotis dėl būsto paskolos galima nuotoliniu būdu“, – pažymėjo ji.
