Lietuvoje populiarėjant atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis, vartotojų atstovas teigia, kad tai didina bankų apyvartą, tuo metu bankų atstovė pabrėžia, kad skaitmenizuojasi ir kiti sektoriai, be to, kortelėms pirmenybę teikia ir patys vartotojai.
„Kiekviena negrynųjų pinigų operacija (bankams – BNS) reiškia papildomą galimybę uždirbti, galimybę kontroliuoti savo klientų pinigus. Tai leidžia bankams kaip mokėjimo paslaugų tiekėjams stovėti kaip sargybiniui ties kiekvieno kliento finansų pasauliu. (...) Bankas stovi už visų transakcijų, kurias atlieka klientas. (...) Kiekvienas paimtas grynas euras reiškia, kad tas pinigas nebėra banko kontroliuojamas“, – BNS sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Jis pabrėžė, kad iš grynųjų pinigų operacijų finansinę naudą gauna kiti rinkos dalyviai, pavyzdžiui, inkasatoriai.
„Išleistas (grynas – BNS) euras iškrenta iš elektroninės bankinės sistemos. Jis tada yra jau kitų „aktorių“ maitinimo šaltiniu. Ten jau dirba inkasatoriai, operatoriai, kiti finansiniai dalyviai – jie nebeįtraukia banko. Prarasti klientą, kai jis išeina į grynuosius, yra kiekvienam bankui didelė netektis“, – aiškino vartotojų atstovas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pabrėžė, kad skaitmenizavimą įgyvendina ne tik finansų, bet ir kiti sektoriai. Be to, didžioji dalis bankų klientų teikia pirmenybę tokiam atsiskaitymui, nes jis yra patogesnis.
„Tai (skaitmenizacija – BNS) nėra kažkoks paslėptas finansų sektoriaus interesas ar jų unikali darbotvarkė. Patys bankai žiūri į tai, ko nori jų vartotojai. Didelė vartotojų dalis nori skaitmeninių, patogių atsiskaitymų, nes tai yra greita, lengva (priemonė – BNS). (...) Jeigu didžioji visuomenės dalis norėtų grynųjų, tai jų ir būtų, statistika labai ryškiai rodo tą visuomenės preferenciją (atsiskaitymui kortelėmis – BNS)“, – BNS teigė E. Čipkutė.
Ji pridūrė, kad elektroninius atsiskaitymus paspartino kovido pandemija, kai žmonės pradėjo daugiau apsipirkti internetinėse parduotuvėse.
„Tendencija perėjimo prie elektroninių mokėjimų prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų (...). Ta tendencija ypač paspartėjo pastaraisiais metais po pandemijos, kai labai daug gyvenimo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Vis daugiau mes perkame elektroninėse parduotuvėse tiek savo šalyje, tiek ir iš kitų (šalių – BNS) parduotuvių“, – aiškino E. Čipkutė.
Mokėjimų kortelėmis vertė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8,3 mlrd. eurų – 6,41 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (7,8 mlrd. eurų) ir 13,7 proc. daugiau nei prieš dvejus metus (7,3 mlrd. eurų).
Augo ir mokėjimų kortelėmis skaičius: sausį-birželį jis siekė 355,7 mln. – 9,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (325,3 mln. kartų) bei 20,6 proc. daugiau nei prieš dvejus metus (294,9 mln. kartų), rodo Lietuvos banko duomenys.
Tuo metu operacijų bankomatuose šiemet atlikta 19,4 mln. kartų – 8,1 proc. mažiau nei pernai (21,1 mln. kartų) bei 11,4 proc. mažiau nei užpernai (21,9 mln. kartų).
Atsiskaitymo įpročių skirtumai tarp kartų bei miestuose ir regionuose
Vartotojų aljanso viceprezidentas K. Kupšys teigė, kad Lietuvos miestuose dominuoja atsiskaitymas kortele, tačiau šalies regionuose žmonės negali išsiversti be grynųjų.
„Jeigu nuvažiuosi (...) į periferiją, atsiveria visiškai priešinga situacija (nei miestuose – BNS), kur išgyventi be grynųjų yra visiškai neįmanoma. Pabandyk gaut paslaugą (susimokėjus kortele – BNS) mažame miestelyje, kad kažkas tau suskaldytų malkas. Tai nebūtinai bus žmonės, kurie yra naujovių nekentėjai. Tai tiesiog žmonės, kurie yra praktiški ir kasdieniniame gyvenime jie puikiai supranta, kad duoti 20 eurų grynaisiais yra daug paprasčiau ir lengviau kaimynui, kuris suskaldo malkas, negu ieškoti būdų, kaip pervesti jam 20 eurų per banką“, – BNS sakė ekspertas.
LBA prezidentė E. Čipkutė sutinka, kad galimybės atsiskaityti kortele mieste yra daug didesnės nei periferijoje, tačiau kartu pridūrė, kad skirtingus įpročius nulemia ir kartų skirtumas.
„Sunku būtų surasti vietą mieste, kur negalima atsiskaityti kortele. Visur yra ta galimybė sudaryta. Regionuose irgi tikrai labai lengva kortelėmis atsiskaityti, bet išties dar galima rasti vietų, kur yra atsiskaitymai tik grynais. Kita vertus, aš sakyčiau, kad labiau čia kartų klausimas. (Jaunosios kartos atstovai – BNS) turi preferenciją skaitmeniniams atsiskaitymams. (...) Jau dabar pereinama daugiau prie atsiskaitymo telefonu, kas yra dar kitas žingsnis ir akivaizdu, kad jaunoji karta teikia stiprią preferenciją tam“, – kalbėjo bankų atstovė.
„Aišku, reikia išlaikyti galimybes ir būdus ir grynaisiais atsiskaityti tiems žmonėms, kurie nenori ar negali dėl kažkokių priežasčių prisitaikyti prie naujovių, bet didžioji visuomenės dalis norės eiti tuo skaitmeniniu keliu“, – pridūrė E. Čipkutė.
E. Čipkutė prognozuoja, kad grynųjų naudojimas pamažu mažės, tačiau jie visiškai neišnyks.
„Grynųjų svarba reikšmingai mažėja ir nėra priežasčių sustoti. Grynųjų reikšmė mažės, bet mažėjimas nebus baigtinis. Nėra tikslo ar poreikio naikinti grynus dabar, bet turbūt ganėtinai menkas jų naudojimas ateityje bus. Jie išliks svarbūs kaip kritinė atsiskaitymo priemonė gal ekstremaliomis situacijomis“, – kalbėjo bankų atstovė.
K. Kupšys akcentavo, kad išstumiant grynuosius iš rinkos nebūtų atsižvelgiama į nemažos dalies visuomenės poreikius.
„Mes sukurtume per stiprią judėjimo kryptį, kuri paliktų nuošalyje pusę visuomenės, kuri preferuoja (teikia pirmenybę – BNS) gryniesiems. Bandyti paneigti tos pusės visuomenės nuomonę reikštų tam tikrą informacijos iškreipimą ir visuomenės lūkesčių nesuvaldymą“, – kalbėjo K. Kupšys.
Lietuvos banko užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2024 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų dažniau atsiskaito mokėjimo kortele, išmaniaisiais įrenginiais ar pavedimu, o 37 proc. pirmenybę teikia gryniesiems pinigams.
Naujesnės apklausos kol kas nėra paskelbta.
Nesutaria dėl šešėlio ir grynųjų
E. Čipkutė teigia, kad mažėjantis grynųjų pinigų naudojimas reiškia didesnį ekonominės veiklos skaidrumą.
„Išties tai (dažnesnis atsiskaitymas kortelėmis – BNS) didina skaidrumą ekonomikos. Ne visi grynieji (pinigai – BNS) yra šešėlis, bet visas šešėlis yra grynieji. Kai mokėjimai vyksta elektroninėje erdvėje, visa informacija atsispindi atsiskaitymuose ir yra prieinama mokesčių administratoriui“, – BNS kalbėjo Bankų asociacijos atstovė.
K. Kupšys nesutinka, kad grynuosius pinigus reikia tapatinti su šešėliu, nes ne mokėjimo priemonė lemia nelegalią veiklą.
„Grynieji pinigai nereiškia šešėlio automatiškai ir negrynieji pinigai taip pat nereiškia, kad tai (mokėjimo operacijos – BNS) yra visiškai legalu, skaidru, švaru. Tarp mokėjimo priemonių ir šešėlio priskyrimo nereikia dėti lygybės ženklų. (...) Ne mokėjimo priemonė lemia šešėlį, pinigų plovimą, terorizmo finansavimą“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Kaip rašė BNS, Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos ataskaitoje nurodoma, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2024 metais, palyginti su 2023-aisiais, sumažėjo 1,7 procentinio punkto iki 24,7 proc.
