Seimas įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) nuo šių metų liepos prižiūrėti, kaip Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) laikosi programų pirkimo taisyklių, teikti visuomeniniam transliuotojui pagalbą.
VPT stebės, ar LRT radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimus vykdo skaidriai, taip pat teiks metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuos perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ir tiekėjus.
Už tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 19.
Kaip BNS sakė išvadą Seimui dėl pataisų teikusio Ekonomikos ir inovacijų komiteto narė Birutė Vėsaitė, įpareigojimas VPT stebėti LRT programų pirkimus „nieko nesugriežtins“.
Pasak jos, nuo 2003-ųjų LRT vadovavosi Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip turi būti vykdomi viešieji pirkimai.
„Buvo toks aprašas. Dabar VPT pavesta priežiūra, kaip vykdomi. Jie turės konsultuoti, žiūrėti, ar vyksta viskas teisingai. Dabar VPT bus atsakinga už vykdomus viešuosius pirkimus, susijusius su LRT, konsultuoti, reguliuoti – prižiūrėti. Praktiškai kaip tas prievaizdas dabar jie elgsis“, – BNS teigė B. Vėsaitė.
Tuo metu Seime prieš balsavimą konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad per pataisų svarstymus nebuvo atsižvelgta į kritines Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcines pastabas.
„Reikia pasakyti tiesiai šviesiai – STT pažymi, kad toks projektas neatitinka kompleksiškumo, nuoseklumo. Iš tikrųjų yra apie 12, berods, tų išimtinių viešųjų pirkimų rūšių, kai netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, ir reikėtų dėl jų visų spręsti klausimą kompleksiškai“, – teigė jis.
J. Razma siūlė vėlinti pokyčių įsigaliojimą, nes, pasak jo, VPT šiemet gali pristigti lėšų.
„Būtų galima tą padaryti gal šiek tiek mažiau skubant, kad įsigaliotų nuo kitų metų sausio. Numatyti kitų metų biudžeto projekte atitinkamus didesnius asignavimus VPT, o dabar net šitai siūlomai audiovizualinių programų pirkimo priežiūrai, deja, VPT šiemet biudžete papildomų pinigų negauna ir nežinia, kaip jiems reiks verstis, nes tai yra specifiniai dalykai, o yra pareiga teikti metodinę pagalbą, akivaizdu, kad jiems reiks iš esmės priimti naujus darbuotojus, tai tokiu būdu jie tą spręsdami, manau, turės praradimų kitose svarbiose viešųjų pirkimų kontrolės srityse“, – prognozavo parlamentaras.
„Nėra jokio pagrindo tokiam išskirtiniam skubotumui, nėra kokių nors faktų, kad būtent audiovizualinių programų pirkimui čia būtų išskirtinai reikalinga didesnė korupcijos prevencija“, – pridūrė J. Razma.
Jis apgailestavo, kad pataisos „patenka į tą bendrą vajų puolant LRT“.
Audito komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius aiškino, kad VPT pavesta LRT programų pirkimų priežiūra, nes Valstybės kontrolė po LRT audito akcentavo esą didelius pažeidimus.
„Kad programos perkamos be jokių taisyklių, pagal direktorės ir LRT administracijos sugalvotas savo taisykles ir neprižiūrimas VPT“, – kalbėjo A. Skardžius.
Jis taip pat tvirtino, kad panaikinti visas išimtis ir pavesti visoms sritims viešuosius pirkimus vykdyti remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais neįmanoma dėl lėšų trūkumo.
„STT labai aiškiai pasisakė, kad reikia iš karto imti jautį už ragų visas 12 išimčių, bet tam nėra išteklių“, – tvirtino jis.
Tuo metu liberalas Simonas Kairys priekaištavo, kad LRT „veikė ne susigalvojusi kokią nors tvarką, o pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą“.
„Jis numatė tam tikras viešųjų pirkimų išimtis. Tą numato audiovizualiniame sektoriuje ir Europos Sąjungos teisė“, – teigė jis.
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dėl griežtesnės LRT pirkimų priežiūros Vyriausybė pateikė po to, kai pernai LRT auditą atlikusi Valstybės kontrolė transliuotojui rekomendavo tobulinti viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką.
Tai visuomeninis transliuotojas turi padaryti iki šių metų birželio 30-osios, po to VPT atliks viešųjų pirkimų valdysenos vertinimą.
Valstybės kontrolė, be kitų dalykų, nustatė, jog Vyriausybės patvirtinto LRT programų pirkimo aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dalį komandos LRT samdo pagal autorines sutartis arba paslaugoms teikti pagal individualią veiklą. Dalis paslaugų taip perkama ir iš etatinių transliuotojo darbuotojų.
BNS rašė, kad VPT vadovo Dariaus Vedricko teigimu, LRT vieno tiekėjo pirkimų skaičiaus dalis nuo 74 proc. 2024 metais sumažėjo iki 43 proc. 2025-aisiais.
LRT centralizuotų pirkimų vertės dalis – šiek tiek didesnė negu vidutiniškai rinkoje, o vidutinis pasiūlymų skaičius pirkimui didėja nuo 1,6 pasiūlymo 2024 metais iki 2,2 pasiūlymo 2025 metais.
Nuo 2022 iki 2025 metų VPT yra atlikusi vieną vertinimą, tai buvo konkursas dėl LRT naujo pastato projekto idėjos. Tuomet dėl nustatytų tam tikrų neatitikimų, tobulintinų vietų transliuotojas pirkimo procedūras nutraukė ir skelbė naują projekto konkursą.
