JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė naujus muitus vaistams, sunkiasvoriams sunkvežimiams, namų remonto įrangai ir baldams, atnaujinęs pasaulinį prekybos karą.
Vėlai vakare paskelbtas pranešimas yra griežčiausia prezidento prekybos politika nuo balandžio mėnesio, kai jis netikėtai paskelbė abipusius muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms pasaulyje.
Nuo spalio 1 dienos „įvesime 100 proc. tarifą bet kokiam firminiam ar patentuotam farmacijos produktui, išskyrus atvejus, kai bendrovė STATO savo farmacijos gamyklą Amerikoje“, – parašė respublikonas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Šį žingsnį sukritikavo JAV sąjungininkė Australija, kuri, remiantis Jungtinių Tautų (JT) „Comtrade“ duomenų baze, 2024 metais į Jungtines Valstijas eksportavo farmacijos produktų už maždaug 1,35 mlrd. JAV dolerių (1,15 mlrd. eurų).
Australijos sveikatos apsaugos ministras Markas Butleris penktadienį pareiškė, kad didesni muitai „neatitinka Amerikos vartotojų interesų (...) ypač atsižvelgiant į tai, kokią naudą iš tos laisvosios prekybos gauna ir jų eksportuotojai į Australiją“.
Atskirame pranešime D. Trumpas parašė apie 25 proc. muito tarifą „visiems“ kitose pasaulio dalyse pagamintiems “sunkiesiems sunkvežimiams“, kuriuo esą siekiama paremti JAV gamintojus, tokius kaip „Peterbilt“, „Kenworth“, „Freightliner“, „Mack Trucks“ ir kitus“.
Su šiais gamintojais JAV rinkoje konkuruojančios užsienio bendrovės yra, be kita ko, Švedijos „Volvo“ ir Vokietijos „Daimler“, kuriai priklauso markės „Freightliner“ ir „Western Star“.
Abiejų bendrovių akcijos po darbo valandų prekybos Europoje smarkiai atpigo.
D. Trumpas teigė, kad sunkvežimiams muitai nustatomi „dėl daugelio priežasčių, bet visų pirma dėl nacionalinio saugumo tikslų!“
Anksčiau šiais metais D. Trumpo administracija pradėjo vadinamąjį 232 skirsnio tyrimą dėl sunkvežimių importo, siekdama „nustatyti poveikį nacionaliniam saugumui“, taip sudarydama sąlygas ketvirtadienio pranešimui.
232 skirsnis – tai prekybos teisės nuostata, kuria prezidentui suteikiami platūs įgaliojimai įvesti muitus ar kitus apribojimus importui, kai manoma, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
D. Trumpas plačiai naudojasi 232 skirsnio nuostatomis inicijuodamas tyrimus ir nustatydamas muitus importuojamoms prekėms, taip siekdamas sustiprinti JAV gamybą ir nubausti šalis, kurios, jo teigimu, išnaudoja JAV.
Nekilnojamojo turto magnatas taip pat nusitaikė į namų renovacijos medžiagas. Jis parašė: „Nuo spalio 1 dienos įvesime 50 proc. tarifą visoms virtuvės spintelėms, vonios kambario ir susijusiems produktams“.
„Be to, 30 proc. tarifą taikysime minkštiesiems baldams“, – pridūrė jis.
Jungtinių Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenimis, 2022 metais importas, daugiausia iš Azijos, sudarė 60 proc. visų parduotų baldų, įskaitant 86 proc. visų medinių baldų ir 42 proc. visų minkštųjų baldų.
Namų baldų mažmenininkų „Wayfair“ ir „Williams Sonoma“, kurie priklauso nuo šių importuojamų prekių, akcijų kursai po šio pareiškimo smuko.
Protekcionistinė politika
Naujų muitų paskelbimas vėl pakurstys baimę dėl infliacijos JAV ekonomikoje, kuri yra didžiausia pasaulyje.
D. Trumpas siekia atkurti gamybą, vykdydamas protekcionistinę politiką, priešingą moderniai JAV politikai, kuria siekiama išlaikyti atvirą ir importu paremtą ekonomiką.
Jo administracija nustatė bazinį 10 proc. muito tarifą visoms šalims, o valstybėms, kurių eksportas į JAV gerokai viršija importą – didesnius individualius tarifus.
D. Trumpas taip pat pasinaudojo nepaprastosios padėties įgaliojimais ir nustatė papildomus tarifus prekybos susitarimo partnerėms Kanadai ir Meksikai, taip pat Kinijai, motyvuodamas susirūpinimu dėl prekybos fentaniliu ir nelegalios imigracijos.
Kol kas neaišku, kaip šie nauji tarifai, kurie įsigalios kitą savaitę, bus įtraukti į jau galiojančias priemones.
