Lietuvai 2026–2027 metais prognozuojamas laikinas vartojimo pliūpsnis, po kurio teks išgyventi sunkias pagirias. Tokį ne itin optimistinį būsimų makroekonominių pokyčių paveikslą naujausioje ekonomikos apžvalgoje piešia „Luminor“ banko ekonomistai, kurie pastebi, kad nemaža dalis valstybių, brėždamos ekonominės politikos gaires, mieliau renkasi „mūsų amžiui užteks, o po mūsų – kad ir tvanas“ principą.
Lietuva buvo ir tebėra šviesulys tiek Europos, tiek ir pasaulio akyse, trečiadienį teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Mes išlaikome augimo lyderystę. Jei žvelgsime tik į dvejų metų horizontą, prognozių paveikslas tikrai yra pakankamai rožinis“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, pastaruosius kelerius metus Lietuvos ekonomiką į priekį stūmė pramonė.
„Per dešimtmetį pridėtinė vertė pramonės sektoriuje užaugo 36–37 proc., apie 80 proc. augo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugos“, – statistika dalijosi ekonomistas.
Jis pridūrė, kad gerokai lenkiame Latviją ir Estiją.
„Įdomi statistika, kad mūsų pramonės sektoriaus sukurta pridėtinė vertė viršija Latvijos ir Estijos pramonės sektoriuose sukurtą vertę kartu sudėjus“, – įvardijo Ž. Mauricas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, kurie uždirba tokias pajamas, kurias gauna vidutinis europietis.
Šiemet Europos Sąjungos (ES) vidurinės klasės pajamų mediana siekia apie 1860 eurų – gyventojų skaičius Lietuvoje, kurie uždirba nuo 60 iki 200 proc. šios sumos šiemet pasiekė rekordinę 48 proc. ribą.
„Kai įstojome į ES, šis skaičius siekė 2 proc.“, – apie šalies pažangą vaizdžiai kalbėjo ekspertas.
Pasak Ž. Maurico, panašias tendencijas Lietuvoje matysime ir kitais metais. Ekonomikos augimą kurį laiką dar paskatins galimybė atsiimti II pensijų pakopoje kauptas lėšas – šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika greičiausiai išliks Baltijos šalių lydere, fiksuodama 2,8 ir 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Visgi, pasak jo, situacija keistis turėtų jau 2027 metais, kai šalies ūkio augimas lėtės, o 2028-aisiais ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 1,6 proc.
„Atspirties taško toli ieškoti nereikia – šiuo erškėčiuotu ekonominės nuodėmės keliu visai neseniai praėjo Estija. Labai tikėtina, kad nemaža dalis iš maždaug 9 milijardų eurų, esančių antrosios pakopos sistemoje, įsilies į mūsų ekonomiką. Nemaža dalis pinigų bus tiesiog išleisti vartojimo prekėms ir paslaugoms, todėl kitąmet tikimės spartaus vidaus vartojimo augimo, kilstelsiančio ir visos šalies BVP. Visgi, po pinigų įliejimo vakarėlio mums teks išgyventi sunkias pagirias prie naujai įsigyto televizoriaus. Labai tikėtina, kad 2028 metais mums teks mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, stebėsime mažėjantį vartojimą ir augantį biudžeto deficitą. Panašus scenarijus įvyko Estijoje, ir nematau priežasčių, dėl kurių tai neturėtų įvykti ir Lietuvoje. Maža to, Lietuvoje turėsime trankesnį vakarėlį nei estai – tiek dėl to, kad Lietuvos gyventojai atsiims didesnę dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų pinigų, tiek ir dėl to, kad didesnę jų dalį išleis vartojimui“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Ž. Mauricas.
Tikimasi kainų augimo
Į rinką plūstelėsiantis didelis pinigų skaičius neabejotinai turės tam tikrų pasekmių, ypač vertinant tai, jog tam tikri ekonominiai rodikliai išduoda, kad tokio papildymo šiuo metu tikrai nereikia.
Pasak Ž. Maurico, Lietuvoje pinigų skaičiaus augimas tris kartus viršija euro zonos vidurkį – mūsų šalyje jis siekia beveik 10 proc., kai euro zonoje šis skaičius siekia 3 proc.
„Matome, kad augimas Lietuvoje jau keletą metų yra sparčiausias. Jį skatina keletas veiksnių: pinigai gaunami iš išorės, pavyzdžiui, ES parama, taip pat teigiamas paslaugų ir prekių prekybos balansas, pinigų kūrimas šalies viduje. Ir tai labiausiai vyksta per paskolų portfelio augimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad namų ūkių paskolų portfelių skaičiaus augimas yra sparčiausias nuo 2008 m. – metinis rodiklis artėja prie 14 proc.
Atmetus prekybą degalais, auga ir mažmeninė prekyba, nominalus metinis augimas šiuo metu siekia apie 12–13 proc., realus – apie 8 proc.
„Vartotojų lūkesčiai ir vėl paaugo. Jie ir taip yra geriausi beveik visoje ES, mes lenktyniaujame su Skandinavijos šalimis ir Lenkija“, – kalbėjo ekonomistas.
Dar vienas veiksnys – kainų infliacija.
Pasak Ž. Maurico, reikšmingas pinigų srautas, įsiliesiantis į realiąją Lietuvos ekonomiką, turės įtakos vartotojų kainoms.
Ekonomistas prognozuoja, kad šiemet kainų augimas turėtų pasiekti 3,8 proc. lygį, o kitąmet – 4 proc.
„Šiemet Lietuvoje infliaciją didina sparčiai augančios paslaugų ir maisto kainos, kurių kilimą skatina plačiai atvertos gyventojų piniginės bei itin geri vartotojų lūkesčiai. Lietuvoje infliacija būtų dar didesnė, jei ne žemos pasaulinės naftos kainos, kurios sušvelnino nuo metų pradžios padidintų degalų akcizų poveikį. Kitąmet žibalo į infliacijos ugnį šliūkštelės pensijų reforma, tad infliacijos augimas turėtų paspartėti. Visa laimė, kad pasaulinės energetinių ir kitų žaliavų bei žemės ūkio produkcijos kainos stabilizavosi, o tai turėtų neleisti indeksui Lietuvoje viršyti psichologinės 5 proc. ribos. Visgi, tebesitęsiantis geopolitinis bei pasaulinės prekybos neapibrėžtumas, o taip pat galimos klimato išdaigos gali pašokdinti žaliavų kainas, tuomet infliacijos lygis gali būti aukštesnis, nei šiuo metu prognozuojame“, – pažymėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Jei nebus didinami vartojimo ir kiti mokesčiai, infliacija, Ž. Maurico teigimu, sumažėti iki 2 proc. turėtų 2028-aisiais, kai Lietuvos ekonomikos traukinys stabtels. Visgi, pasak ekonomisto, jei mokesčiai bus padidinti jau 2028 metais – infliacija Lietuvoje 2028 metais išliks aukšta ir bus gerokai didesnė nei kitose Baltijos šalyse.
Panašus scenarijus šiuo metu yra stebimas Estijoje – nepaisant ekonominės stagnacijos, infliacija Estijoje 2024 metais buvo didžiausia Baltijos šalyse, o šiais metais, Estijai tebetęsiant mokesčių kėlimą, infliacija šalyje tapo didžiausia visoje euro zonoje ir rugpjūčio mėnesį viršijo 6 proc. ribą.
Pinigų įliejimas į ekonomiką taip pat turėtų pratęsti spartaus atlyginimų augimo laikotarpį. Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje augs taip pat sparčiai, kaip ir šiais metais – po 8,5 proc. per metus. Visgi, 2028 metais atlyginimų augimas turėtų juntamai sulėtėti ir tesiekti 4–5 proc.
Nedarbo lygis 2026–2027 metais turėtų išlikti stabilus, tačiau jo tendencijas vis labiau lems imigrantų skaičiaus iš trečiųjų šalių pokyčio dinamika bei tai, kaip jiems seksis integruotis Lietuvos darbo rinkoje. Imigrantų iš ne ES šalių nedarbo lygis įprastai būna didesnis nei vietos gyventojų. Pavyzdžiui, Švedijoje vietos gyventojų nedarbo lygis tesiekia 6 proc., o imigrantų iš ne ES šalių – 22,7 proc., Suomijoje – atitinkamai 6,9 proc. ir 19,9 proc., o Danijoje – 4,9 proc. ir 11,8 proc. Visgi, imigrantai padidina bendrą dirbančiųjų skaičių šalyje ir užpildo trūkstamų specialybių spragas.
Neigiamą poveikį netrukus pajus ir nekilnojamojo turto (NT) rinka.
„Jau šiuo metu būsto rinka įkaitusi beveik iki raudonumo, Lietuvoje per mėnesį išduodama daugiau nei 150 milijonų eurų vertės būsto paskolų, o būsto kainos auga kone dviženkliu greičiu. Turint omenyje lietuvių meilę nekilnojamajam turtui, manome, kad dalį iš pensijų fondų atsiimtų pinigų gyventojai tikrai įlies į NT rinką, todėl čia galėsime stebėti ir neįtikėtiną aktyvumą, ir neįtikėtinas kainas, kas bet kuriai rinkai reiškia potencialų kainų burbulą su visomis šio reiškinio pasekmėmis“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ko laukti?
Ž. Mauricas teigė, jog pensijų fonduose lietuviai yra sukaupę maždaug 9 mlrd. eurų.
Kaip šių pinigų įliejimas į rinką paveiks ekonomiką, ekonomisto teigimu, priklausys nuo to, kiek pinigų žmonės išsiims iš tikrųjų, ir kokia šios sumos dalis nuguls investicijose.
„Jei šie pinigai bus išleisti tik vartojimui, tai turės tiek momentinį poveikį ekonomikai – padidės augimas, infliacija, tačiau sumažės finansinis gyventojų turtas ir ilgesnėje perspektyvoje galime prisivirti košės“, – svarstė ekspertas.
Pasak jo, šią teoriją pagrindžia Estijos pavyzdys – iki šalyje įgyvendintos pensijų reformos likvidus estų turtas buvo beveik vienodas, kaip ir latvių.
Po pensijų reformos šis rodiklis Estijoje pradėjo kristi.
„Dalis tų lėšų nebuvo investuotos kitur“, – bėdą įvardijo ekonomistas.
Ž. Mauricas kalbėjo, kad lietuviai, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais, į investavimą žiūri daug konservatyviau.
„Skandinavai žymiai daugiau investuoja į pensijų fondus, investicinius fondus, akcijas, obligacijas, mes – konservatyvūs ir daugiausia laikome pinigus grynaisiais arba indėliuose. Atitinkamai grąža, kurią generuojame, yra mažesnė ir per ilgą laikotarpį susikaupia pakankamai didelė pinigų suma“, – teigė ekonomistas.
Gali augti valstybės skola
Pensijų reforma padarys dar vieną meškos paslaugą, apie kurią šiuo metu yra mažai kalbama. Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistema veikia kaip amortizatorius valstybinei „Sodros“ sistemai – padeda sušvelninti nepalankių demografinių pokyčių efektą.
Ž. Mauricas svarstė, kad, reikšmingai sumažėjus pensijų fonduose kaupiamų lėšų sumai, našta, tenkanti valstybės biudžetui, ateityje nuosekliai didės. Pokyčiai pradės jaustis jau nuo 2027 metų, kai Lietuvoje nebebus didinamas pensinis amžius ir senatvės pensijas gaunančių asmenų skaičius pradės reikšmingai didėti.
Siekiant palaikyti sistemos stabilumą teks arba reikšmingai didinti ekonomikos efektyvumą, arba įsileisti didelį skaičių imigrantų iš trečiųjų šalių, arba didinti mokesčius, arba, trumpuoju laikotarpiu, didinti valdžios sektoriaus skolą.
Lietuva dėl spartaus ekonomikos augimo 2026–2027 metais, tikėtina, sugebės išlaikyti biudžeto deficitą ties 3 proc. riba. Tačiau 2028 metais, sulėtėjus ekonomikos augimui, yra didelė tikimybė, kad biudžeto deficitas reikšmingai viršys 4 proc. ribą.
Tai neišvengiamai lems tolesnės fiskalinės konsolidacijos poreikį, kas reikš didėsiančius mokesčius ir lėčiau augsiančias valdžios sektoriaus išlaidas. Visgi, atsižvelgiant į politinį ciklą, darome prielaidą, kad reikšmingesnių fiskalinės politikos pokyčių galime tikėtis tik 2029 metais.
Pasaulio ekonomika
Donaldo Trumpo administracijos vykdoma ekonominė politika vis dar verčia krapštytis galvas daugeliui pasaulio ekonomistų, o naujausi JAV ūkio rodikliai jau signalizuoja, kad didžiausia pasaulio ekonomika lėtėja. „Luminor“ ekonomistai konstatuoja, kad, nepaisant kelis kartus išaugusių JAV biudžeto pajamų iš naujai įvestų ar gerokai padidintų muitų, šio milijardinio lopo nepakanka uždengti trilijonais išaugusios JAV valstybės skolos, kuri ir toliau didėja, nepaisant D. Trumpo administracijos pažadų mažinti įsipareigojimų naštą. Kai kurie JAV ekspertai jau kalba apie stagfliacijos pavojų, kai ekonomika stoja, tačiau infliacijos lygis vis vien išlieka aukštas.
„Šios rizikos valdymui didelę įtaką turės Federalinio rezervų banko sprendimai, kuriems įtaką mėgina daryti prezidento administracija. Jei bus nuspręsta mažinti bazines palūkanų normas, šis postūmis, kartu su augančiu pinigų kiekiu ir silpnėjančiu JAV doleriu, gali tapti puikia terpe infliacijos virusui veistis“, – pažymi Ž. Mauricas.
Pasak jo, ekstremalūs JAV administracijos viražai keičiant nusistovėjusią muitų politiką žaibiškai pakeitė Europos Sąjungos užsienio prekybos struktūrą, o ES šalių eksporto į JAV apimtys staigiai smenga žemyn. Kita vertus, atvirai JAV keliami reikalavimai Europos šalims atsisakyti rusiškų dujų ir naftos eksporto gali turėti teigiamos įtakos tiek keičiant ES energetikos sektoriaus struktūrą, tiek siaurinant Rusijos galimybes uždirbti karui tęsti būtinų lėšų.
Didžiausia ES ekonomika Vokietija vis dar kapstosi prastų lūkesčių ir prastų rodiklių katile, tačiau panašu, kad situacija stabilizuojasi ir atsiranda vilties blyksnių, susijusių su naujosios Vokietijos vyriausybės pastangomis prisidėti prie ekonomikos gaivinimo. Kita vertus, Vokietijos pramonininkams, išpaikintiems pasaulinio inžinerijos lyderio vaidmens, tenka sukti galvas ieškant naujų priemonių gintis nuo Kinijos prekių konkurencijos.
Tačiau didžiausio Europos ligonio vietą užėmė Prancūzija, kur biudžeto išlaidų ir BVP santykis šiuo metu siekia net 57,6 proc., valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP, o deficitas vis dar viršija 5 proc. nuo BVP. Pridėjus šalies ūkio struktūrines problemas ir beveik permanentinę vyriausybės krizę, vienos didžiausių Europos ekonomikų perspektyvos atrodo miglotos.
