Kauno intermodaliniame terminale įrengiant karinės technikos krovos aikštelę joje bus nutiestos dvi siauros europinės ir viena plačioji rusiška geležinkelio vėžė – pastaroji reikalinga technikai pasiekti karinius poligonus, sako „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.
„Į poligonus, tokius kaip Pabradė, Rūdninkai ir panašiai, ten kol kas, deja, dar neturime europietiškos vėžės. Turime iki čia iš Europos atvažiuoti europine, po to persikrauti ir važiuoti vadinamąja rusiška, paveldėta platesne 1520 mm vežė“, – Palemone pradedamo strateginio karinio mobilumo projekto darbų pristatyme įkasant simbolinę statybų pradžios kapsulę ketvirtadienį kalbėjo LTG vadovas.
„Matyt, dešimtmečių perspektyvoje visas Lietuvos geležinkelis turėtų pereiti ant 1435 mm vėžės, bet mes tikrai negalime laukti 20–30 metų, kol turėsime visur europinę vėžę, ir toks sprendimas yra logiškas“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, tai bus labai rimtas logistikos centras, atliepiantis karinės pramonės iššūkius, teiksiantis aukščiausio lygio logistikos paslaugas.
LTG vadovo teigimu, krovos aikštelė dydžiu ir krovos pajėgumais bus unikali Baltijos šalyse.
„Ar mūsų kaimynai pasistatys kažką panašaus, šiek tiek abejoju, todėl, kad „Rail Baltica“ teoriškai gali būti tam naudojama, bet iš esmės yra gana sudėtingas dalykas, nes ten greiti traukiniai važinės, o su labai sunkia technika bus sudėtinga. Manau, kad čia bus Baltijos karinės logistikos centras tikrai dar ilgą laiką“, – kalbėjo A. Rumskas.
Kaip rašė BNS, projekto metu bus įrengta ir rekonstruota apie 36 tūkst. kv. metrų sustiprintos dangos krovos aikštelė, pritaikyta išlaikyti iki 100 tonų sveriantį krovinį ir iki 120 tonų transporto priemones. Iš viso bus suremontuota apie 46 tūkst. kv. metrų kietųjų dangų.
Taip pat bus nutiesti du 1435 mm ir vienas 1520 mm pločio vėžės keliai su galinėmis rampomis, sukurta infrastruktūra karinių krovinių priėmimui ir aptarnavimui. Iš viso terminale bus rekonstruota apie 5,5 km geležinkelio kelių ir įrengta 12 iešmų.
„Čia bus galimybė tiek per šonus krauti, tiek su papildoma įranga, jeigu ne itin sunkūs dalykai, iš vieno į kitą iškart perkraut. Bus požeminės komunikacijos padarytos su degalais, su elektra“, – sakė A. Rumskas.
Atsakymas visiems kritikams
Renginyje dalyvavę susisiekimo ir krašto apsaugos ministrai akcentavo projekto reikšmę kariniam mobilumui.
„Tai yra didžiausias, pirmas toks projektas, skirtas kariniam mobilumui, civilių evakuacijai, ir, aišku, mūsų ekonomikai generuoti“, – žurnalistams sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Tai yra pavyzdys, kaip gali Susisiekimo ministerija bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija, ir tai yra pavyzdys bei atsakymas visiems kritikams, kurie prieš tai trimitavo, jog tikslas yra krašto apsaugos pinigus užasfaltuoti“, – pažymėjo jis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas džiaugėsi, kad „Kaunas ir vėl yra centrinė figūra gynybos tematikoje“.
„Šis Palemono projektas yra kritiškai svarbus kariniam mobilumui, nes būtent čia bus centrinis mazgas, į kurį atvyks Vakarų sąjungininkų pajėgos ir toliau bus paskirstytos visoje Lietuvoje“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tiek Vokietijos brigados pajėgumai keliaus per čia, tiek amunicija, kariai, technika, tiek visa kita, taip kad tai yra karinio mobilumo prasme, Lietuvos saugumo prasme (...) kritiškai svarbus ir ypatingas projektas Lietuvai“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.
Bendra projekto vertė, įskaitant projektavimą, ekspertizę, rangą ir techninę priežiūrą, siekia 45,2 mln. eurų (su PVM), aikštelė turėtų būti užbaigta iki 2027 metų birželio.
„Tai yra iš gynybos lėšos, kurios yra skiriamos būtent šiam dvigubos paskirties objektui įrengti“, – sakė J. Taminskas.
„Šitas projektas vėliausiai bus pabaigtas kitų metų antroj pusėj. Jeigu viskas bus gerai, galbūt spėsim ir greičiau. Tai projektas, kuris įgyvendintas per metus laiko“, – nurodė susisiekimo ministras.
Pasak LTG, projektas leis padidinti krovos ir sandėliavimo galimybes, o tai svarbu priimant ir perkraunant NATO karinius krovinius, atvykstančius europine 1435 mm pločio vėže ir toliau gabenamus 1520 mm pločio vėže į Latviją, Estiją ar Klaipėdos uostą.
Rangos konkursą laimėjusios bendrovės „Kauno keliai“ ir „Gevalda“ atliks darbų už 38,3 mln. eurų (su PVM), tai numatančios sutartys su „LTG Infra“ pasirašytos vasarį.
Potencialo yra daug
Pasak R. Kauno, Lietuva dar turi potencialo karinėms reikmėms išnaudoti geležinkelių infrastruktūrą.
„Potencialo yra daug, tą potencialą mes dabar ir kuriame, kad geležinkelių yra (...) daug didesnis pralaidumas negu asfalto. Ir mes turime turėti kelis Lietuvos pasiekiamumo kelius – vienas yra Klaipėdos uostas, kitas yra per Suvalkų koridorių einantys geležinkelio pajėgumai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
„Šiandien mes būtent juos ir plėtojame lygiagrečiai su uosto plėtra tam, kad galėtume apsirūpinti reikiamais pajėgumais“, – pažymėjo jis.
BNS rašė, kad 2020 metų pabaigoje buvo baigti pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo 15 kilometrų atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai.
Šis terminalas yra toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių taškas, kurį europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai.
